Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 lapkričio 24d. 13:50 , Atnaujinta: 2021 lapkričio 24d. 14:09

Pirmas laiptelis įveiktas – Vyriausybė palaiko didesnį mokestį už dyzeliną ir anglis

Dyzelinas
123RF.com nuotr. / Dyzelinas
Vyriausybė pritarė siūlymui nuo 2023 metų pamažu didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, atsisakant iškastinio kuro lengvatų. Kartu bus didinamas ir dyzelino akcizas. Galutinį žodį, ar dyzelinius automobilius įsigijusiems gyventojams degalai per kelerius metus pabrangs trečdaliu, tars Seimas.

Naujos Akcizų įstatymo pataisos numato nuo 2024 metų suvienodinti dyzelino ir benzino akcizus. Aplinkos ministerijos teigimu, kartu su automobilių taršos mokesčiu tai paskatins gyventojus vengti taršiausių dyzelinių automobilių.

Dyzelino akcizą nuo 2023 metų siūloma didinti 10 proc. nuo 372 iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, nuo 2024 metų – iki 466 eurų (toks dabar yra akcizas bešviniam benzinui), o nuo 2025 metų – iki 500 eurų – jis būtų 34 proc. didesnis nei dabar.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatydamas pokyčius teigė, kad žalioji ekonomikos transformacija nėra susijusi tik su mokesčiais – tai ir darbo vietų strategija, nes Lietuvoje nėra anglies, dujų ar naftos didelių išteklių, kuriuos išgaunant šalis gautų dideles pajamas. Taip pat, anot jo, tai ir sveikatą liečianti reforma, kartu ir prevencija sankcijoms, kurias šalis galėtų gauti iš Europos Komisijos.

„Ir nacionalinis saugumas, nes kiekvienais metais išsiunčiame apie 2,5 mlrd. eurų į užsienį mokėdami už iškastinį kurą, kuris yra importuojamas į Lietuvą. Arba elektrą, kuri atiteka laidais į mūsų šalį“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo ministras.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Simonas Gentvilas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Simonas Gentvilas

Skaičiuojama, kad klimato ir energetikos tikslų įgyvendinimas sukurs virš 21 tūkst. darbo vietų, o Lietuvos BVP bus 1,72 proc. didesnis.

„Žalingas subsidijavimas ir lengvatų taikymas iškastiniam kurui arba iš nesaugios elektros gamybos importuojamai elektrai iš esmės prieštarauja mūsų nacionaliniam interesui skatinti investicijas čia, Lietuvoje“, – kalbėjo jis.

Anot S.Gentvilo, „neveikimo kaina yra didelė“. Europos parlamente priėmus Klimato kaitos įstatymą, kiekviena šalis narė įsipareigoja iki 2030 metų mažinti savo emisijas. O to nepadarius, nieko nekeičiant, skaičiuojama, jog Lietuva turėtų sumokėti 444 mln. eurų baudą Europos Komisijai.

„Bet primenu, kad jau šiandien aplinkos taršos leidimų kaina peržengė 70 eurų už toną mokestį, todėl tikėtina, jau dabar, pagal dabartinę kainą emisijų, tai būtų per 700 mln. eurų potenciali bauda, jeigu mes nesiimame priemonių“, – teigė jis.

S.Gentvilas tvirtino, jog yra numatyta 6,5 mln. eurų investicijų į žaliąją transformaciją.

„Tačiau priemonių nepasieksime vien su investicijomis, reikės ir fiskalinių priemonių – įkainoti iškastinį kurą, be to, su tuo susijęs Akcizų įstatymo pakeitimas“, – kalbėjo jis.

„Tie, kas kūrena anglimi ar kitu iškastiniu kuru savo namus, gali gauti iki 85 proc. subsidiją, jeigu jie yra socialiai remtini arba gauna šilumos lengvatą. Visiems kitiems galioja 50 proc. subsidija“, – kalbėjo S.Gentvilas.

123RF.com nuotr./Dyzelinas
123RF.com nuotr./Dyzelinas

Pataisos taip pat numato 2023–2025 metais siaurinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų išvis atsisakyti, didinti akmens anglies, kokso ir lignito akcizus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.

Šildymui skirtam dyzelinui (buitiniam krosnių kurui) dabar taikomas lengvatinis akcizas – 21,14 euro, tačiau nuo 2023 metų jį siūloma didinti iki 140 eurų, o nuo 2024 metų – iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų.

Šildymui skirtoms durpėms nuo 2023 metų būtų įvedamas 10 eurų už toną akcizas, o nuo 2024 metų jis būtų jau 20 eurų.

Įstatymo projektu taip pat norima nuo 2025 metų, kai bus panaikinta ar susiaurinta dalis iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų, į kai kurių energetikos produktų akcizus įtraukti CO2 dedamąją. Toks sprendimas, pasak iniciatorių, ilgainiui skatintų atsisakyti šių aplinkai žalingų kuro rūšių.

Nurodoma, kad dėl įstatymo projektu siūlomų apmokestinimo pakeitimų valstybės biudžetas 2023 m. papildomai galėtų gauti apie 66,6 mln. eurų, 2024 m. – apie 79,9 mln. eurų pajamų iš akcizų.

Pokyčius siūlo pavėlinti

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pokyčius siūlo įvesti 2026 metais. Anot jo, 2025 metais visoje Europos Sąjungoje dyzelio lengvatų ribojimai bus privalomi visoms šalims narėms.

„Tuomet būtume tose pačiose startinėse pozicijose. Iš kitos pusės, investicijos, kurios gaunamos remiantis Kaimo plėtros programa – joje yra įsipareigojimas išlaikyti techniką mažiausiai penkerius metus, todėl technikos atnaujinimui reikia ilgesnės transformacijos“, – teigė jis.

S.Gentvilas atsakydamas sakė, jog į šią pastabą nebuvo atsižvelgta, nes, pasak jo, lubos palies vieną iš 500 ūkininkų, be to, kalbama apie pačias stambiausias įmones.

„Jos turi inovacinį potencialą, masto ekonomiką. Matome, kad tos stambiosios įmonės, matydamos tai priešakyje, stengsis persiorientuoti ir investuoti tiek į technologinius, tiek į efektyvumo pajėgumus“, – tvirtino jis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kęstutis Navickas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kęstutis Navickas

Verslas kritikuoja siūlymus

Valdančiųjų planai kelti akcizus iškastiniam kurui bei įvesti naują anglies dvideginio dedamąją nesužavėjo 15min kalbintų ekspertų. Jų teigimu, degalų kainų kilimas paskatins infliacijos augimą, o transporto sektorius tiesiog važiuos užsipilti degalų į gretimas šalis.

Ekspertai siūlo ne priiminėti pavienius įstatymų projektus, o parengti kompleksinį planą, siūlyti finansinių paskatų persėsti į elektromobilius ir koordinuoti tokius veiksmus ES lygmeniu.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas 15min anksčiau yra sakęs, kad Lietuva Europos Sąjungoje (ES) yra viena pirmaujančių šalių pagal išleidžiamą sumą degalams ir tepalams. Išlaidos degalams ir tepalams užima 5,3 proc. Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidų struktūroje, pagal šį rodiklį užimame 5 vietą visoje ES.

„Lietuvos vartotojai infliacijos kontekste yra santykinai jautresni negu kitų ES šalių vartotojai. Manau, kad geriausias sprendimas būtų atsisakyti šio sprendimo, jei tai įmanoma, nes žmonės dar tam tikrą laiką ganėtinai jautriai reaguos į aukštas energetinių išteklių kainas. Žmones tai paveiks per perkamąją galią ir didesnes paslaugų kainas“, – tuomet sakė jis.

PLAČIAU SKAITYKITE: Ekspertai kritikuoja užmačias branginti degalus: „Nuvažiuoti į Lenkiją nėra toli“.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 6

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:21:02

Video

01:12
15:32
08:09

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką