Dabar populiaru
Publikuota: 2021 spalio 13d. 15:04

Kitų metų biudžetas keliauja į Seimą – numatytas ir pensijų, ir algų augimas

Biudžetas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Biudžetas
Vyriausybė trečiadienį pritarė kitų metų biudžetui, kuriame didžiausias dėmesys – pensininkų ir mažiausiai uždirbančių pajamų didinimui. Savo žodį dabar turi tarti Seimas, į kurį ir keliauja parengtas projektas. Planuojamas kitų metų valdžios sektoriaus deficitas – 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybės posėdyje trečiadienį išskyrė keturis prioritetus kitų metų biudžete. Pirmasis, saugumas, apimantis krašto apsaugos finansavimą ir ekstremalių situacijų suvaldymą. Antrasis, galimybių Lietuva – ekonomikos transformavimas, aukštesnės pridėtinės vertės kūrimas.

Trečias, dirbančiųjų pajamų didinimas, apimantis neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą. O ketvirtas – skurdo rizikos mažinimas. Tuo tikslu keliamos išmokos pensininkams ir neįgaliesiems.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintarė Skaistė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintarė Skaistė

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektams. Toliau jie bus svarstomi Seime.

Išlaidos pajamas viršys daugiau nei 2 mlrd. eurų

Eliminavus kovos su koronaviruso priemonių poreikį, kitų metų biudžeto pajamos sieks 13,86 mlrd. eurų, išlaidos – 16,481 mlrd. eurų. Neįskaitant ES lėšų, pajamos viršys 11 mlrd. eurų, išlaidos – 13 mlrd. eurų.

Tuo metu privalomojo sveikatos draudimo pajamos bus subalansuotos – tiek pajamos, tiek išlaidos sieks 2,79 mlrd. eurų.

Pasak finansų ministrės, valstybės biudžeto pajamos, palyginti su 2021 metais, auga 11,4 proc., išlaidos 8,3 proc.

NPD kitais metais, planuojama, augs 60 eurų – nuo 400 iki 460 eurų, keičiant taikymo formulę ir taip papildomą naudą koncentruojant gyventojams, kurie uždirba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

G.Skaistė pažymėjo, kad iki 1 vidutinio darbo užmokesčio gauna 73 proc. visų dirbančiųjų, tad šie pokyčiai palies tris ketvirtadalius Lietuvos darbuotojų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darbuotojas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darbuotojas

Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims NPD didėtų atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų. Šiuo metu NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims siekia 645 eurus arba 600 eurų, priklausomai nuo darbingumo.

Šie NPD pakeitimai kainuos 74,1 milijono eurų.

Nuo 2022 m. pradžios MMA didės 13,6 proc. ir sieks 730 eurų.

SADM nuotr./Kaip augo minimali alga
SADM nuotr./Kaip augo minimali alga

Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimui bus skiriama 502,6 mln. eurų: MMA didinimas iki 730 eurų pareikalaus iš biudžeto 30,8 mln. eurų, mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimų augimui bus skiriama 129,6 mln. eurų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams – 28,8 mln. eurų, socialinės srities darbuotojams – 11,2 mln. eurų.

Vidutinė pensija augtų

Vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), vidutinė socialinio draudimo pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų). Nuo 2022 m. pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.

SADM nuotr./Šalpos išmokos
SADM nuotr./Šalpos išmokos

Vienišo asmens išmokai numatyta skirti 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, paramai neįgaliųjų integracijai – 7 mln. eurų. Aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti – 15 mln. eurų, socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti – 48,4 mln. eurų.

SADM nuotr./Vienišo asmens išmokos
SADM nuotr./Vienišo asmens išmokos

Biudžeto deficitas – 3 proc. BVP

Biudžeto deficitas išlieka ženklus – 3,1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau iš šio deficito 0,7 proc. punkto sudaro išlaidos, kurios, tikėtina, yra vienkartinės.

Ministrė tvirtino, kad vidutiniu laikotarpiu skolos augimas bus stabilizuojamas ir numatyta, kaip grįžti į tvarų lygį.

Didės išlaidos krašto apsaugai

Kaip nurodo Finansų ministerija, asignavimai krašto apsaugai kitąmet, planuojama, didės 12,2 proc. arba 128 mln. eurų, ir iš viso sudarys 1 mlrd. 176 mln. eurų (2,05 proc. BVP).

Su Astravo AE susijusiems saugos poreikiams numatyta dar 17,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto asignavimų. Valstybės rezerve fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai numatyti 102,8 mln. eurų, migrantų srautų valdymui – 4,1 mln. eurų. Stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti apie 26 mln. eurų skirs tiesiogiai Europos Sąjunga.

Vyriausybės rezerve kitąmet numatyti 304,2 mln. eurų koronaviruso pandemijos padariniams šalinti: vakcinoms įsigyti, vakcinavimo procesui užtikrinti, testavimui, medikų priedams už darbą su koronaviruso sergančiais pacientais ir kt.

2 mlrd. eurų iš ES

G.Skaistė, pristatydama biudžetą, tvirtino, kad iš ES finansavimo biudžete numatyta 2 mlrd. eurų – tiek investicijos iš „Naujos kartos Lietuva“ plano, tiek ir iš būsimos ES finansinės perspektyvos.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 10

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:45
01:07
14:06

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Kiekvienas gali

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

15MAX
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką