Seimas pavasario sesijoje rengiasi svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymą leisti tėvams dirbti jau pirmaisiais vaiko auginimo metais, už tai skiriant pusės algos dydžio išmoką. Dabar, nepriklausomai nuo to, ar su vaiku vienas iš tėvų būna metus ar dvejus, pirmaisiais metais dirbti neturi teisės.
Tačiau, ministerijos teigimu, tėvai vis tiek dirba, tik pajamas gauna ne savo, o draugų ar giminaičių vardu. Siūloma tėvams sudaryti galimybę dirbti jau pirmaisiais vaiko auginimo metais – jeigu mama ar tėvas gauna 50 proc. savo buvusio darbo užmokesčio ar daugiau, kitaip tariant, jeigu dirba bent puse krūvio ar visu etatu, ministerija siūlo pridėti dar 50 proc. jo darbo užmokesčio. Taip dirbantys tėvai galėtų jau pirmaisiais metais gauti 150 proc. savo darbo užmokesčio, kai dabar už bet kokį darbą yra baudžiami – iš jų atimama motinystės (tėvystės) išmoka.
Vis tik ne visi tėvai palaiko tokį siūlymą. Pinigai į kišenę, dalies manymu, nėra patvarus rėmimo būdas. Mat, prasidėjus krizei, paramą valdžia galės atimti taip pat lengvai, kaip ir suteikė. Kiti abejoja, ar labai vertinga tėvams pradėti dirbti jau pirmais metais ir mažiau laiko leisti su vaiku.
O ką manote jūs? Dalyvaukite 15min apklausoje:
Kaina biudžetui – 4 mln. eurų
„Siūlymas gauti bent dalį draudžiamųjų pajamų pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai mokama 100 proc. arba 70 proc. buvusio atlyginimo dydžio vaiko priežiūros išmoka, gimė iš diskusijų su vaikų susilaukusiais aktyviais tėvais, kurie neturi noro visiškai nutraukti darbinės veiklos vaiko auginimo metu. Kai kurie tėvai turi pakankamai motyvacijos darbui ir vaiko priežiūros metu, be to, daugelis įvairių veiklų gali būti sėkmingai vykdomos namuose – tam nebūtina skirti visos darbo dienos“, – 15min paaiškino projektą parengusi ministerija.
Specialistų manymu, daugelis žmonių nori gauti papildomų pajamų, tačiau esama sistema stumia juos į šešėlį – dalis veiklos buvo ir yra „užrašoma“ giminaičiams, šeimos nariams.
Vyriausybė spalio 17 d. Seimui pateikė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimą, kuriuo siūlė nustatyti, kad vaiko priežiūros išmoką gaunančiam asmeniui pirmaisiais vaiko auginimo metais būtų galima gauti darbinių pajamų nemažinant išmokos. Buvo siūlyta, kad jeigu šių darbinių pajamų dydis yra lygus arba didesnis už 50 procentų apskaičiuotos vaiko priežiūros išmokos dydį, apdraustajam mokama 50 procentų dydžio vaiko priežiūros išmoka.
Kitaip tariant, visu krūviu dirbantis tėvas pirmaisiais metais galės gauti net apie 150 proc. savo atlyginimo.
Šis pasiūlymas jau pasiekė Seimą – jį svarstė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tačiau buvo padaryta pertraukta iki pavasario sesijos.
Beje, punktas dėl paramos dirbantiems tėvams įtrauktas ir į Vyriausybės patvirtintą emigrantų susigrąžinimo ir demografijos gerinimo planą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pirmaisiais vaiko priežiūros metais dirba apie 170 asmenų (iš viso išmokas gauna beveik 20 tūkst. žmonių). Biudžetui tai kasmet kainuotų apie 4 mln. eurų.
Aktyvios mamos pasiūlymą peikia
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė šį Vyriausybės siūlymą kritikavo. Jos manymu, pinigų dalijimas nėra pati geriausia ir tvariausia parama.
„Labai dažnai pasibaigia taip – kai įvyksta sunkmetis, tai bet kokios išmokos, kurios viršija draudiminius įsipareigojimus, dažniausiai yra arba naikinamos, arba trumpinamos. Kita vertus, smagu girdėti, kad yra papildomas dėmesys dirbančioms šeimoms“, – dėstė R.Žemaitė.
Jos manymu, pavojinga skirti piniginę tiesioginę paramą tėvams, kurios vėliau būtų lengva atsisakyti.
„Yra patirtis. Kai tik prasideda sunkmetis, tai motinystės ir tėvystės išmokos, tampa pagrindine diskusijų tema, nes jos yra mokamos ilgai, jas gauna daug žmonių, išlaidos yra didelės, todėl jų sąskaita norima taupyti. Jeigu sunkmetis ateis, o juk negyvensime gerai visą laiką, tai pirma diskusija, kuri kils, kur sutaupyti, bus apie tai, ar trumpinti ir mažinti motinystės išmokas“, – tikino Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė.
Kaip kitaip galima būtų paskatinti tėvus, kurie norėtų dirbti pirmaisiais vaiko auginimo metais?
„Jeigu siekiama skatinti dirbti tėvus, tai, manau, mokesčių lengvatos yra ta priemonė, kuri puikiausiai veikia kitose Europos Sąjungos šalyse. Galėtume turėti įvairiausių lengvatų vaikus auginantiems tėvams“, – sakė R.Žemaitė.
Tėvų forumas: o kas bus su vaikais?
Lietuvos tėvų forumo tarybos narė Jolanta Lipkevičienė suabejojo tokio pasiūlymo nauda vaikui – kas bus, jeigu tėvai iš tiesų pasinaudos galimybe grįžti į darbą anksti.
Ar tai prisidės prie atsakingos tėvystės skatinimo. Mes turime ir taip kaip posovietinė šalis labai daug žaizdų ir visos jos persikėlė ir į švietimą, ir į visas kitas sferas, – svarstė J.Lipkevičienė.
„Jeigu siekiama, kad tėvai būtų darbo rinkoje, tai vienas rezultatas. O pagalvojus, kad vaikui labai svarbus artimas ryšys su tėvais pirmaisiais metais ir tai viso gyvenimo pamatas, tai ar tai prisidės prie atsakingos tėvystės skatinimo. Mes, kaip posovietinė šalis, ir taip turime labai daug žaizdų ir visos jos persikėlė ir į švietimą, ir į visas kitas sferas. Man atrodo, kad čia trumparegystė“, – J.Lipkevičienė teigia, kad ankstyvas tėvų sugrąžinimas į darbo rinką nėra parama šeimai.
Ji priminė, kad į darželius Lietuvoje vaikus priima nuo 2 metų. Tai kur dėti vaiką anksti į darbo rinką grįžusiam tėvui?
„O darželiuose vietų labai labai trūksta. Jeigu tėvai labai nori karjeros siekti, gal jie tą vaikelį supa su didžiausiu nepasitenkinimu. Tai gal geriau jam bus lopšelyje – mama bus laiminga siekdama karjeros. Bet jei skatinsime greičiau nutraukti prieraišiąją tėvystę ir eiti į darbo rinką, tai turėsime socialines žaizdas ir bėdas, kas vaikystei kainuos daug vėliau“, – aiškino moteris.
Jos manymu, šeimas reikėtų skatinti sudarant pasirinkimo laisvę elgtis taip, kaip jiems atrodo geriausia. Tarkime, namie, o ne darželyje vaikus ugdantys tėvai galėtų gauti savotišką „darželio krepšelį“ už tai, kad vaikus moko patys.
„O jie nieko negauna, jokių kompensacijų. Tarsi politika yra tokia, kad eikit kuo greičiau į darbo rinką, o vaiką atiduokit į svetimas rankas ir čia bus didžiausias gėris“, – dėstė J.Lipkevičienė.
