Geodezijos ir kartografijos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Aplinkos ministerija siūlo įteisinti galimybę gauti ortofotografinius žemėlapius su neapribotu žvalgybos institucijų valdomų ir naudojamų teritorijų ir karinių teritorijų vietovės objektų atpažinimu, taip pat palydovines nuotraukas.
„Viešojo valdymo sprendimams priimti bus atverti ir įveiklinti erdviniai duomenys, kurie šiuo metu neteikiami naudotojams“, – teigia ministerija.
Anot jos, taip siekiama optimizuoti erdvinių duomenų atnaujinimą, plėsti jų trimatį turinį, didinti pakartotinį panaudojimą informacinėse sistemose, vystyti susijusias elektronines paslaugas, atverti ir įveiklinti erdvinius duomenis viešojo valdymo sprendimams bei mažinti administracinę naštą verslui.
Kodekso pataisomis siūloma peržiūrėti geodezininkams skiriamų nuobaudų už pažeidimus tvarką. Pasak ministerijos, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo stabdymas ar panaikinimas yra griežčiausia priemonė, todėl ji turėtų būti taikoma tik kaip kraštutinė.
Siūloma poveikio priemonių sąrašą papildyti švelnesnėmis alternatyvomis – už pažeidimus taikyti baudas, o kvalifikacijos pažymėjimas būtų sustabdomas ar panaikinimas tik neištaisius pažeidimų.
Kaip skelbia ministerija, priėmus pataisas, be kita ko, būtų atsisakyta trečios tikslumo klasės Globalinės padėties nustatymo sistemos (GPNS) tinklo geodezinių punktų saugojimo. Tokių punktų Lietuvoje yra apie 10 tūkstančių.
Šiuo metu jie saugomi valstybės, o sunaikinus ar sugadinus geodezinį punktą, ūkio subjektai privalo savo lėšomis jį atstatyti arba perkelti.
Ministerijos duomenimis, kasmet reikia atstatyti sugadintus arba perkelti į naują vietą maždaug iki 225 geodezinių punktų. Vieno jų atstatymas arba perkėlimas kainuoja apie 14 tūkst. eurų. Už punkto sunaikinimą arba sugadinimą šiuo metu numatyta administracinė atsakomybė.
Atsisakius reikalavimo saugoti tokius punktus būtų panaikinta ir administracinė atsakomybė, o verslas kasmet sutaupytų apie 290 tūkst. eurų.
