Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, šiuos darbus atliks Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras.
Kaip BNS teigė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, taikant grupinio testavimo metodiką, „galima pasiekti gerokai didesnį testavimo našumą esant mažesniam infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių poreikiui“.
„Tai leistų sumažinti tyrimų kainą, o atliekant mažiau tyrimų laboratorijose – ištirti didesnį pacientų skaičių (...). Be to, grupinis testavimas leistų vykdyti efektyvią epidemiologinę kontrolę ir padėtų pasiekti epidemijos plėtros užkardymą bei išvengti potencialių naujų epidemijos bangų“, – sakė ji.
Pasak Gyvybės mokslų centro vadovo Gintaro Valinčiaus, taikant grupinio testavimo metodiką, per parą atliekamų tyrimų skaičius galėtų sumažėti nuo dviejų iki keturių kartų. Anot jo, šiuo metu vieno tyrimo kaina, priklausomai nuo gamintojo ir reagentų, siekia nuo 15 iki 35 eurų.
„Vietoj dešimties atskirų tyrimų mes padarome vieną tyrimą – iš dešimties mėgintuvėlių sudedame į vieną. Jei nenustatai, kad jame yra virusas, tuomet jį atmeti, o jei nustatai – tada tą grupę skaldai į dvi dalis, darai tyrimą ir ieškai atskirai. Tą grupę, kurioje vėl randi virusą, skaldai ir testuoji toliau“, – BNS aiškino G. Valinčius.
„Ši metodika ypač tinkama, kai yra toks mažas sergamumas, kaip Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Pasak G. Valinčiaus, darbas, kurį turės atlikti centras, susideda iš trijų dalių.
„Pirma dalis – eksperimentinis tyrimas. Mes turime pasiimti mėginius, kurie saugomi Santaros klinikų biobanke, nes tie mėginiai, kurie buvo paimti per pastaruosius mėnesius, dedami į saugyklą, kai gaunamas pacientų sutikimas. Mes tuos mėginius paimtume ir atliktume eksperimentus su jais, pratestuodami tą procedūrą. Mes įvertintume, kiek mūsų metodai yra jautrūs. Nes, supraskite, kai iš dešimt padarote vieną, tai tas virusas atsiskiedžia“, – sakė centro vadovas.
„Antra dalis – turime surinkti statistiką, kad nustatytume tokio testavimo statistinį patikimumą. Tai yra duomenų suvedimas, apdorojimas. Na, o trečia dalis – dokumento parengimas, kuris labai detaliai aprašo, kaip diagnostinėje testavimo laboratorijoje šita metodika, jei mes ją validuosime, būtų taikoma. Pagal tą dokumentą laboratorijos metodiką galės adaptuoti pagal savo sąlygas, personalo skaičių“, – teigė jis.
Anot G.Valinčiaus, šie darbai turėtų užtrukti „iki trijų mėnesių“.
„Manau, kad rugsėjo viduryje jau būsime baigę savo darbą. (...) Laboratorijos spalio mėnesį pagal šią metodiką galėtų pradėti daryti tyrimus“, – kalbėjo jis.
Iš viso Lietuvoje iki šiol atlikta daugiau nei 440 tūkst. tyrimų dėl koronaviruso.
