Ūkio ministerija linksta draudimo nebereikalauti, tačiau prievolė draustis turi stiprių šalininkų Seime, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Turizmo verslas jau pusę metų gyvena apimtas nežinios, negaudamas atsakymo – reikės kelionių agentūroms draustis ar ne.
Ūkio ministerija Vyriausybei pateikė Turizmo įstatymo pakeitimus – net tris skirtingus to paties įstatymo variantus: pirmajame draudimas yra, kituose dviejuose – ne.
Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Danutė Mažeikaitė pasklaidžiusi visus tris projektus, teigia, kad skaudžiausių pasekmių turizmo pramonė patirtų, jei būtų palaimintas tas projekto variantas, kuriame paliktas reikalavimas agentūroms draustis, tiesa, drausti reikėtų siauresnį paslaugų spektrą.
Skirtingai nuo dabar galiojančio įstatymo, už agentūrų perparduodamas kelionių organizatorių keliones draudimo nebereikės, bet jo reikės kitoms paslaugoms, pvz., skrydžio bilietų pardavimo, viešbučių rezervavimo ir pan. Draustis reikės suma, kuri lygi 5 proc. metinių įplaukų už tų paslaugų pardavimą, bet ne mažiau kaip 50 tūkst. litų.
Draudimas skirtas užtikrinti, kad turisto sumokėti pinigai būtų jam grąžinami, jei paaiškėtų, kad agentūra nevykdė šių turizmo paslaugų.
„Reikalauti tokio draudimo yra nesąmonė, nes kelionių agentūros – tik tarpininkės, parduodančios bilietus į lėktuvus, keltus ar pan. Jos pačios nei skrydžių vykdo, nei keltus ar viešbučius valdo. Šias paslaugas turistui teikia oro bendrovės, keltų kompanijos, kiti vežėjai. Agentūra netgi nėra sutarties šalis“, – stebisi D. Mažeikaitė.
Anot jos, tokia nuostata bus peilis agentūroms, nes jos turės prisiimti nuostolius, kuriuos turistas patyrė dėl to, kad viešbutis ar oro bendrovė turistui nesuteikė paslaugų.
