Vyriausybės teigimu, reikia ieškoti galimybių, kaip didinti minimalų mėnesinį darbo užmokestį, tačiau konkrečiai šiam įstatymo projektui siūloma nepritarti, visų pirma siekiant apsaugoti smulkųjį verslą ir nesukelti naujos nedarbo augimo bangos.
MMA dydžio nustatymas iš esmės būtų automatinis darbo užmokesčio indeksavimas, kai MMA dydis tiesiogiai priklausytų nuo praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio, kurio dydžiui įtaką darytų ir praėjusiais metais padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas. Toks indeksavimas nebūtų teisingas.
Šalies praėjusių metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekė 2028 Lt. Tokiu būdu pagal šį įstatymo projektą MMA šiemet turėtų sudaryti ne mažiau kaip 1013 Lt, t. y., didėtų daugiau kaip 26 proc. Tokiam MMA padidinimui reikėtų žymių tiek valstybės ir savivaldybių biudžetų, tiek privataus sektoriaus lėšų.
Nesant galimybių mokėti padidintos MMA, darbuotojai gali būti atleidžiami iš darbo (tai ypač aktualu labai mažoms įmonėms) arba trumpinamas jų darbo laikas, taip pat prognozuojama, kad dalis darbuotojų darbo užmokesčio būtų išmokama nelegaliai.
Anksčiau premjeras yra sakęs, kad, jei situacija euro zonoje nepablogės, MMA nuo liepos gali augti 50 Lt.
