Pasak Komisijos pirmininko Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Remigijaus Motuzo, atsisakius perteklinių reikalavimų, būtų sudarytos sąlygos didesniam gyventojų užimtumui, taupomos verslo ir valstybės lėšos, be to, tai sudarytų prielaidas mažesnėms paslaugų kainoms.
Siūlo supaprastinti
Ūkio ministerija kaip nepagrįstų siūlo atsisakyti 13 licencijų rūšių.
Ūkio ministerija kaip nepagrįstų siūlo atsisakyti 13 licencijų rūšių. Ministerijos nuomone, dar 53 licencijų rūšis galima pakeisti mažiau verslą ribojančia priemone – deklaravimu, kuris leistų nerizikingą veiklą pradėti jau kitą dieną po dokumentų pateikimo. Vidutiniškai per metus Lietuvoje išduodama apie 7,3 tūkst. naikinti siūlomų licencijų ir beveik 7,5 tūkst. licencijų, kurias siūloma keisti deklaravimu.
Be aukščiau minėtų pasiūlymų, Ūkio ministerija dar pateikė pastabas dėl įprasta tvarka išduodamų 160 licencijų rūšių, siūlydama supaprastinti, palengvinti jų išdavimo tvarkas.
Tokie pakeitimai žymiai sumažintų administracinę naštą verslui. Atsisakius dalies licencijų, o dalį jų pakeitus deklaracijomis, verslo pradžia taptų lengvesnė, taigi būtų sudarytos sąlygos didesniam gyventojų užimtumui ir didesnei konkurencijai tarp paslaugų teikėjų.
Tikisi papildomų pajamų
Specialistų teigimu, licencijas pakeitus deklaracijomis ūkio subjektų kontrolė nenukentėtų, nes licencijų išdavimo sąnaudas būtų galima skirti tikrinimams.
Toks sprendimas verslininkams leistų gauti papildomų pajamų, kurios prarandamos laukiant licencijos išdavimo. Ūkio ministerijos duomenimis, valstybė kasmet sutaupytų daugiau nei 10 mln. litų.
Specialistų teigimu, licencijas pakeitus deklaracijomis ūkio subjektų kontrolė nenukentėtų, nes licencijų išdavimo kaštus būtų galima skirti tikrinimams arba kitai priežiūros institucijos vykdomai veiklai.
Ši ūkinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūra – tik pirmas žingsnis. Administracinės naštos verslui mažinimas ir ateityje išliks vienu Viešojo valdymo tobulinimo komisijos prioritetų.
