Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vyriausybei teikiamas 2017-ųjų biudžetas: pajamos ir išlaidos auga

Eurai
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Eurai
Šaltinis: BNS
0
A A

2017 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Anot ministerijos, kitų metų biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti.

Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos (kartu su ES investicijomis ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis) 2017 metais sudarys 9,997 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 10,580 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau.

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, turėtų didėti 5,3 proc. (429,769 mln. eurų) iki 8,476 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 4,3 proc. (372,883 mln. eurų) iki 9,06 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 583,403 mln. eurų - 8,9 proc. (56,886 mln. eurų) mažiau nei numatyta šiemet (640,289 mln. eurų).

„Yra du labai svarbūs prioritetai, kurių mes laikomės – tai tarptautiniai mūsų įsipareigojimai NATO skirti krašto apsaugai ir gynybai lėšų, artėjant prie 2 proc. – mūsų projekte papildomai skiriame beveik 150 mln. eurų. Kita gana didelė išlaidų dalis numatyta socialiniam modeliui – arti 250 mln. eurų“, – pranešime spaudai sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Pasak jos, dar 144 mln. eurų kainuos neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas, daugiau lėšų kitąmet reikės įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – 41,4 mln. eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programai – 32,5 mln. eurų, pedagogų darbo užmokesčio didinimui – 24 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų algų kėlimui – 7,1 mln. eurų, daugiabučių namų atnaujinimui ir modernizavimui – 14,6 mln. eurų, investuotojų pritraukimui į Lietuvą – 11,7 mln. eurų.

Numatoma, jog dėl įgyvendinamų struktūrinių reformų ir didinamų mažiausiai uždirbančiųjų vaikus auginančių šalies gyventojų neapmokestinamųjų pajamų, viešojo sektoriaus finansų deficitas 2017 metais sudarys 0,8 proc. BVP, iš jo 0,6 proc. BVP sudaro nuo 2017 metų įsigaliosiančio socialinio modelio, kurį sudaro struktūrinių darbo rinkos ir socialinės srities reformų teisės aktai, kaina. Viešųjų finansų deficitui įtakos turės ir 2017 metais didinamas neapmokestinamas pajamų dydis.

„Visos šios priemonės svariai prisideda prie ekonomikos augimo galimybių didinimo ir socialinės nelygybės mažinimo, jomis taip pat įgyvendinamos Europos Komisijos rekomendacijos dėl visapusiškos pensijų reformos pertvarkos ir darbo rinkos reformos, sudarant geresnes sąlygas įsidarbinti“, – tvirtino R.Budbergytė.

Pasak jos, atskaičius minėtų priemonių poveikį 2017 metų biudžetui, viešojo sektoriaus finansai kitais metais galėtų būti pertekliniai.

Valstybės biudžeto pajamos be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų 2017 metais turėtų didėti 7,2 proc. (429,763 mln. eurų) iki 6,375 mlrd. eurų, tuo metu ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos išliks beveik nepakitusios ir sieks 2,101 mlrd. eurų. Planuojamos biudžeto mokesčių pajamos kitąmet turėtų augti 8,7 proc. iki 5,885 mlrd. eurų.

Numatoma, kad 2017 metų pajamų iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų santykis su BVP padidės 0,5 procentinio punkto ir pasieks 30,5 proc. BVP. Prognozuojama, kad iš keturių pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), sudarančių apie 87 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų (be ES investicijų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), bus gauta apie 6,854 mlrd. eurų, arba 9,2 proc. daugiau, nei planuojama gauti 2016 metais.

Didžiąją dalį pajamų kitąmet tradiciškai tikimasi gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) - jos turėtų siekti 3,327 mlrd. eurų, arba 9,1 proc. (276,983 mln. eurų) daugiau nei šiemet. Kitąmet PVM pajamos turėtų sudaryti 42,1 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų, jas prognozuojant buvo atsižvelgta į 2016 metų surinkimą, galutinio vartojimo išlaidų ir PVM mokestinės bazės procentinio santykio dinamiką, galiojančias lengvatas. Dėl geresnio PVM administravimo 2017 metais numatoma papildomai surinkti 3,6 proc. pajamų.

Iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) 2017 metais planuojama gauti 1,556 mlrd. eurų (5,4 proc. daugiau pajamų nei numatoma gauti 2016 metais) arba 19,7 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų. Šio mokesčio įplaukos prognozuojamos atsižvelgiant į 2016 metais numatomas gauti pajamas, įplaukų iš GPM santykio su darbo užmokesčio fondu dinamiką bei į prognozuojamą metinį darbo užmokesčio fondo augimą, kartu įvertinant NPD didinimo įtaką pajamoms.

2017 metais biudžeto projekte pajamos iš akcizų sudaro 1,294 mlrd. eurų (10,4 proc. daugiau pajamų nei numatoma gauti 2016 metais) arba apie 16,4 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų. Šio mokesčio prognozė sudaryta atsižvelgiant į atskirų akcizais apmokestinamų prekių grupių numatomus pardavimus 2016 ir 2017 metais bei akcizų didinimą rūkalams ir alkoholiui nuo kitų metų kovo.

Iš pelno mokesčio 2017 metais numatoma gauti 677,8 mln. eurų (16,9 proc. daugiau nei numatyta 2016 metų plane), arba 8,6 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų. Prognozuojant šio mokesčio pajamas atsižvelgta į pajamų iš šio mokesčio dinamiką, BVP augimą, numatomas įmonių avansinio pelno mokesčio mokėjimo tendencijas.

Dėl mokesčių lengvatų 2017 metais konsoliduotos visumos biudžetas negaus apie 1,021 mlrd. eurų pajamų - 533,1 mln. eurų iš GPM, 192 mln. iš pelno mokesčio, 178,2 mln. eurų iš akcizų. PVM pajamos dėl galiosiančių lengvatų bus 118 mln. eurų mažesnės.

Daugiausiai valstybės biudžeto asignavimų (su ES investicijų ir kitos tarptautinės finansinės paramos) numatoma skirti ekonomikos sričiai (ją sudaro transportas, energetika ir žemės ūkis) – 2,312 mlrd. eurų. Iš jų 1,405 mlrd. eurų sudaro ES investicijų lėšos.

Asignavimai švietimui sudarys apie 1,285 mlrd. eurų (88,3 mln. eurų daugiau nei 2016 metų plane), socialinei apsaugai – 1,226 mlrd. eurų (125,3 mln. eurų daugiau). Gynybai numatoma skirti 793 mln. eurų (149,2 mln. eurų daugiau), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 710 mln. eurų (69 mln. eurų daugiau), sveikatos apsaugai – 604,5 mln. eurų (24,2 mln. eurų daugiau), poilsiui, kultūrai ir religijai – 274,8 mln. eurų (9 mln. eurų daugiau), aplinkos apsaugai – 164,2 mln. eurų (56,7 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui – 113,8 mln. eurų (29,3 mln. mažiau).

Išlaidos bendrosioms valstybės paslaugoms bus 49,3 mln. eurų mažesnės ir sudarys 1,576 mlrd. eurų. Iš jų daugiau nei milijardą eurų sudaro valstybės skolos valdymo (558,5 mln. eurų), įmokos į ES biudžetą (404,9 mln. eurų), Europos stabilumo mechanizmą – (65,4 mln. eurų) ir 60,1 mln. eurų į Rezervinį (stabilizavimo) fondą.

Vyriausybė 2017 metais numato skolintis apie 3,2 mlrd. eurų, daugiausiai ankstesnei skolai grąžinti. Planuojama, kad 2017 metais skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarys beveik 560 mln. eurų, ir bus apie 43 mln. eurų mažesnės nei 2016 metais.

Biudžeto rodikliai parengti remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2017 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,2 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 7,2 procento.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Pajamos Biudžetas
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką