I.Šimonytės teigimu, projekto riziką reikės įvertinti du kartus.
„Išvadų kol kas nesame pateikę, vis dar dailina tekstą. Kai išvados bus padarytos, iš jų išėmus konfidencialią informaciją, kuri gali sudaryti komercinę paslaptį, jos bus paskelbtos viešai. Pirmiausia noriu pasakyti, kad yra du skirtingi etapai ir rizikas reikia vertinti dviejų etapų atskirai. Pirmasis etapas iki statybų – taip, jame Lietuvos prisiimami įsipareigojimai yra tikrai subalansuoti. Jeigu mes kalbame apie statybas, (...) tai tada priimant sprendimą investuoti reikės visas prielaidas, visas sąlygas įvertinti iš naujo. Tais duomenimis, kuriuos mes turime šiuo metu, manome, kad projektas yra įgyvendintinas ir rizikos yra subalansuotos, bet priimant teigiamą sprendimą investuoti reikės tas aplinkybes įvertinti iš naujo“, – sakė finansų ministrė.
VAE, kuri turėtų pradėti veikti 2020–2022 metais, ketinama projektuoti apie 2,5 metų. Projektavimo darbai (techninis parengimas ir aikštelės paruošimas), skaičiuojama, galėtų kainuoti apie milijardą litų.
„Iš tikrųjų tas skaičius nėra tiksliai apibrėžtas, yra tam tikrų prognozių. Tai yra derybų tiek su regioniniais partneriais, tiek su „Hitachi“ klausimas. Ta bendrovė turėtų turėti galimybę finansuoti. Kaip tas kapitalas bus surinktas, yra kita tema, dabar koncentruojamės į koncesijos sutarties pasirašymą, kadangi laiko turime iki birželio 28 dienos. Šito neįgyvendinus projektas strigtų apskritai“, – kalbėjo Arvydas Sekmokas.
Galutinis sprendimas dėl VAE statymo bus priimtas tik 2015 metų kovą. Iki šio sprendimo visi partneriai dar turi galimybę pasitraukti.
Pirmadienį ryte naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje buvo pristatytas naujosios Visagino atominės elektrinės (VAE) verslo planas, Finansų ministerijos išvada dėl projekto.
„Iš tiesų buvo verslo planas pristatytas, kuris yra įmonės iš esmės planas („Visagino atominės elektrinės“), įstatymų, kurie reikalingi su koncesijos sutartimi ir pačios koncesijos sutarties kai kurie aspektai“, – sakė Rimantas Vaitkus, „Visagino atominės elektrinės“ generalinis direktorius.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno Jurgio Razmos teigimu, strateginius energetikos objektus Vyriausybė svarstyti Seimui turėtų pateikti gegužės 10 dieną. Koalicija prieštaravimų dėl strateginių energetinių projektų esą neturi.
J.Razma sakė, jog koalicija tikisi sulaukti ir šiek tiek balsų iš opozicijos.
„Su opozicija, aš tikiuosi, kad taip pat prasidės konstruktyvesni pokalbiai, nes iki šiol jiems šiek tiek trukdė tai, kad nebuvo galima padėti ant stalo konkrečių projektų ir jie nuolat skųsdavosi, kad neva negauna pakankamai informacijos. Tai dabar, atsiradus tiems projektams, esame nusiteikę labai aktyviai, nuoširdžiai kalbėtis su visomis opozicinėmis frakcijomis ir aš tikiuosi, kad svarstymo, priėmimo stadijoje bus bent šiek tiek balsų ir iš opozicijos stovyklos“, – sakė J.Razma.
VAE planuojama galia – 1350 MW. Estijos premjeras Andrus Ansipas prieš mėnesį vykusiame Baltijos premjerų susitikime pareiškė, kad Estija pretenduoja į 300 MW. Latvija norėtų 275 MW, arba ne daugiau 20 proc. naujosios elektrinės akcijų. Lietuva pagal įstatymus yra įsipareigojusi turėti 34 proc. VAE akcijų – apie 460 MW.
Skaičiuojama, kad VAE kainuotų apie 17 mlrd. Lt, Lietuva turėtų įnešti apie 6 mlrd. Lt. Pasiskolinti realu yra apie pusę sumos. Skolinti palankiomis sąlygomis už maždaug 5–8 proc. palūkanas Lietuvai galėtų „Japan Bank of International Cooperation“, „Nippon Export and Investment Insurance“, „Export-Import Bank of the United States“.
„Visagino atominės elektrinės“ generalinis direktorius Rimantas Vaitkus anksčiau „15min“ yra sakęs, kad dalį reikiamų lėšų galėtų surinkti ir pati „Visagino atominė elektrinė“.
Iš kur? Kasmet dėl elektros energijos importo ir elektros energijos gamybos iš rusiškų dujų Elektrėnuose Lietuva praranda apie 2 mlrd. Lt. Skaičiuojama, kad pastačius VAE ir atidavus paskolas už statybas (tai yra, apie 2039 metus), kasmet į biudžetą iš dividendų įplauktų dar 400 mln. Lt.
Anot premjero Andriaus Kubiliaus, siekiama, kad 2020–2022 metais, pastačius naują AE, jos gaminamos elektros savikaina būtų 18–22 ct už kilovatvalandę, iki 2028 metų – 12–15 ct, o nuo 2038 metų – 7–10 ct.
Jei Seimas pritars, koncesijos sutartį ketinama pasirašyti iki birželio 28 dienos. Iki to laiko numatoma įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę. Naujai bendrovei reikia bent vieno akcininko – valstybės įmonės „Visagino atominė elektrinė“, bet dalis akcijų tikriausiai priklausys ir „Hitachi“, Latvijos „Latvenergo“ ir Estijos „Eesti energia“. Tačiau naujosios AE akcininkės liks neaiškios tol, kol nebus priimtas galutinis investavimo sprendimas (planuojama iki 2015 metų kovo). Tikimasi, kad dėl VAE dar apsigalvos ir Lenkija, sustabdžiusi savo dalyvavimą projekte.
