Pasak Ramunės Zabulienės, šiuo metu, kai šalies ekonominės politikos pastangos nukreiptos tarptautinės finansų krizės ir šalies ekonomikos sulėtėjimo padariniams spręsti, euro įvedimo klausimas gali pasirodyti mažiau aktualus, teigiama Lietuvos banko pranešime spaudai.
„Tačiau taip nėra – pasirengimo euro įvedimui svarba tik dar labiau sustiprėjo. Tai patvirtina ir sėkminga naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių, kurios neseniai įsivedė eurą, patirtis. Bendrosios valiutos įvedimas – svarbus papildomas veiksnys, neramiais laikais sustiprinantis šalies ekonomikos ir finansų stabilumą ir tuo pačiu metu sudarantis palankesnes sąlygas ekonomikos augimui“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.
„Didelis neapibrėžtumas dėl pasaulio ir Lietuvos ekonomikos raidos artimiausiais metais išlieka, ir prognozuoti euro įvedimo datą Lietuvoje šiuo metu būtų labai sudėtinga. Tačiau nuoširdžiai tikiu, kad, sutelkę pastangas, per kelerius ateinančius metus tapsime euro zonos dalimi. Lietuvos bankas pritaria ir palaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas ne tik įveikti finansų krizę, bet taip pat kaip galima greičiau vykdyti konvergencijos kriterijus ir įsivesti eurą“, – pareiškė Ramunė Zabulienė.
Bendrosios valiutos įvedimas – svarbus papildomas veiksnys, neramiais laikais sustiprinantis šalies ekonomikos ir finansų stabilumą ir tuo pačiu metu sudarantis palankesnes sąlygas ekonomikos augimui. Sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.
Ji priminė, kad pagrindinė kliūtis Lietuvai įvesti eurą nuo 2007-ųjų metų pradžios buvo infliacija. Tikimasi, kad Lietuva gali tikėtis įvykdyti kainų stabilumo kriterijų netolimoje ateityje.
Ramunė Zabulienė pastebėjo, kad šiandien tam tikrą nerimą kelia du konvergencijos kriterijai, kurie sėkmingai buvo vykdomi iki pasaulinės finansų krizės ir Lietuvos ekonomikos sulėtėjimo.
Per pastaruosius kelis mėnesius gerokai išaugus Lietuvos ilgalaikėms vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normoms, iškyla grėsmė, kad 2010 metais, Europos Komisijai ir Europos centriniam bankui rengiant pranešimus apie konvergenciją, Lietuva gali nevykdyti ilgalaikių vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normos kriterijaus.
Taip pat didėjantį susirūpinimą kelia ir biudžeto deficitas. Labai svarbu sutelkti pastangas, kad Lietuva užtikrintų fiskalinę drausmę. Todėl stiprėjant pasaulinės finansų krizės poveikiui realiai ekonomikai, gali tekti dar labiau mažinti biudžeto išlaidas, taip pat svarbu užtikrinti kuo didesnį išlaidų efektyvumą.
Ramunė Zabulienė minėjo, kad Lietuvos bankas ir toliau nuosekliai dirba pagal Lietuvos banko veiklos planą dėl euro įvedimo, numatytus svarbiausius darbus dėl euro įvedimo derina su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir kitomis institucijomis, lanksčiai vertina padėtį ir prireikus tikslina numatytus veiksmus.
Europos Komisijos Valstybių narių ekonomikų direktorato skyriaus vadovo pavaduotojas Ralfas Vilkinsonas (Ralph Wilkinson) konferencijoje perskaitė pranešimą „Lietuvos konvergencijos programa: Europos Komisijos vertinimas“.
Pranešimus skaitė ir kiti šalies ir užsienio pranešėjai, vyko diskusijos su finansų ekspertais.
Renginyje dalyvavo Seimo, Vyriausybės nariai, valstybės institucijų pareigūnai, akademinės visuomenės atstovai.
