Taip nebūtų užtikrinta lygi konkurencija Europos Sąjungos (ES) rinkoje. Tačiau mūsų šalies galimybės išsiderėti palankesnes sąlygas daug priklauso nuo trijų Baltijos valstybių vienybės, įsitikinęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, pirmadienį rašo „Lietuvos rytas“.
Pasak ministro, Lietuvos pozicija derybose su ES yra tokia, kad nuo 2013-ųjų visos tiesioginės išmokos turėtų būti suvienodintos.
„Negali būti tokio didžiulio skirtumo vienoje erdvėje. Vyriausybė priėmė nutarimą, taip pat aptarėme siekius Europos reikalų komitete Seime. Mūsų pozicija žinoma ir Europos Komisijai“, – sako K.Starkevičius.
K.Starkevičius sako, kad mūsų šalies galimybės išsiderėti palankesnes sąlygas daug priklauso nuo trijų Baltijos valstybių vienybės. „Šiuo metu laikomės vienos derybinės pozicijos. Kol kas siekiame permainų 2014-aisiais. Jei tai nepavyks, ieškosime kitų variantų“, – sako ministras.
EK siūlo, kad iki 2020 metų būtų trečdaliu sumažintas skirtumas tarp dabartinių tiesioginių išmokų ir 90 proc. ES šalių tiesioginių išmokų vidurkio. Toks šalių narių tiesioginių išmokų suartėjimas būtų proporcingai finansuojamas visų valstybių narių, kurių tiesioginės išmokos viršija ES vidurkį.
Pagal dabar EK siūlomus principus Baltijos šalims tiesioginės išmokos 2020-aisiais vis dar liktų mažiausios visoje ES. Nuo šalių, kuriose išmokos didžiausios, jos skirtųsi du kartus.
Lietuva 2013-aisiais išliks viena paskutinių pagal gaunamas tiesiogines išmokas. Išmokų vidurkis tuomet sieks 266 eurus už hektarą, o Lietuva gaus tik 143 eurus už hektarą, latviai – 112, estai – 83 eurus. Jei Lietuvai išmoka ir padidėtų, tai menkai – tik 23 litais.
