Dėl augančio vartojimo kyla problemų su atliekų rūšiavimu, perdirbimu, o tai neretai daro neigiamą žalą aplinkai. Europos Komisija (EK) dar 2015 m. priėmė veiksmų planą, kuriuo siekiama spręsti šias problemas ir paspartinti Europos perėjimą prie žiedinės ekonomikos.
Žiedinė ekonomika kalba apie įvairių produktų sąmoningą vartojimą, jų perdirbimą ir pakartotinį naudojimą. Tai lyg užsuktas ratas, nepaliekantis jokių šiukšlių ir yra draugiškas aplinkai. Tačiau viso pasaulio kontekste žiedinė ekonomika užima vos 9 proc., o linijinė ekonomika, kai ištekliai yra išgaunami, – 91 proc.
Rinkos analizės tyrimus atliekanti bendrovė „Polityka Insight“ parengė ataskaitą, kuri parodė dabartinę Baltijos jūros regiono žiedinės ekonomikos būklę ir galimą jos raidą.
Lietuva lenkia Latviją, bet ne Estiją
Žiedinės ekonomikos pažangos indeksas (CEA) buvo skaičiuojamas 24 kintamuosius suskirstant į 4 grupes: naujus pritaikymo būdus (angl. retake), pakartotinį naudojimą (angl. reuse), vartojimo mažinimą (angl. deconsume) ir rūšiavimą (angl. recycle).
Pavyzdžiui, Lenkijos CEA indeksas yra 42 proc., Lietuvos – 46 proc., Rusijos 23 proc.
„Šios ataskaitos tikslas nėra reitinguoti šalis. Rezultatai skirti tam, kad kiekviena Baltijos jūros regiono šalis galėtų ko nors pasimokyti iš kitų šalių“, – Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (ESBJRS) metiniame forume Gdanske kalbėjo „Polityka Insight“ tyrimų direktorius Adamas Czerniakas.
Rezultatai skirti tam, kad kiekviena Baltijos jūros regiono šalis galėtų ko nors pasimokyti iš kitų šalių, – teigė A.Czerniakas.
Sprendžiant iš ataskaitos, žiedinės ekonomikos srityje tarp Baltijos šalių geriausiai sekasi Estijai.
Lietuvoje didžiausias dėmesys (70 proc.) skiriamas vartojimo mažinimui, 66 proc. rūšiavimui, 65 proc. naujiems pritaikymo būdams ir 34 proc. pakartotiniam naudojimui.
Ataskaita rodo, kad Lietuvos prioritetai yra atliekų tvarkymo infrastruktūra, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančios energijos skatinimas.
Pastebima, kad Baltijos jūros regiono kontekste Lietuva dar turi kur pasitempti, tačiau jau yra ir teigiamų aspektų. Pavyzdžiui, 2016 m. 74,5 proc. plastikinių pakuočių Lietuvoje buvo perdirbta ir tai yra didžiausias skaičius ES.
Tobulėti yra kur
Ataskaitoje buvo nagrinėjami ir realūs žiedinės ekonomikos pavyzdžiai. Tarkime, tik Vokietija ir Suomija turi žiedinės ekonomikos strategijos planą.
Plastikinių butelių depozito sistemą įsidiegę daugiau šalių, įskaitant Lietuvą, Estiją, Vokietiją, Daniją, Švediją, Norvegiją, Suomiją, Islandiją. To nepadariusios – Latvija, Rusija ir Baltarusija.
Kita vertus, žiedinės ekonomikos skatinimo ir švietimo srityje Lietuvos vardo pateiktoje lentelėje apskritai nėra, kaip Latvijos, Rusijos, Baltarusijos.
Lietuva, kaip ir dauguma Baltijos jūros regiono šalių, išskyrus Lenkiją, Rusiją ir Baltarusiją, gali didžiuotis neturinčios anglimi kūrenamų jėgainių, kurios yra nedraugiškos aplinkai.
Ką daryti toliau?
Pasak tyrėjų, šios ataskaitos tikslas buvo ne tik išanalizuoti Baltijos jūros regiono šalių situaciją žiedinės ekonomikos klausimu, bet ir rekomenduoti tam tikrus žingsnius, kurie padėtų judėti ekologijos link.
Pavyzdžiui, subsidijomis skatinti žiedinės ekonomikos verslo modelius (įmones) arba kurti žaliąsias obligacijas.
Taip pat akcentuojamas gyventojų švietimas, sąmoningumas ir įsitraukimas į ekologinių klausimų sprendimus.
