Šiauliečiai vasario 1-ąją už šilumą buvo skolingi netgi mažiau nei pernai tuo pat metu: žmonės stengėsi atsiskaityti laiku. Tačiau vasario speigai viską apvertė aukštyn kojomis. Balandžio 1-ąją Šiaulių gyventojai šilumos tiekėjams jau buvo skolingi 1,2 mln. litų daugiau nei prieš metus.
Panašiai nutiko ir Panevėžyje, kur dalis gyventojų nepajėgė padengti rekordinių sąskaitų. Miesto gyventojams vasarį sąskaitos už šildymą išsipūtė 42 proc., palyginti su sausiu.
„Padidėję mokesčiai padidino ir gyventojų skolas“, – sakė „Panevėžio energijos“ atstovė Daiva Paulauskienė.
Nuo metų pradžios kas mėnesį panevėžiečių skola ūgtelėdavo po 300 tūkstančių litų, o vasario sąskaitos skolą išaugino daugiau nei 800 tūkstančiais litų.
Klaipėdiečių skolos šįmet irgi nemenko: kovo 1-ąją uostamiesčio gyventojai šilumos tiekėjams buvo įsiskolinę 12,5 mln. litų – 10 proc. daugiau nei prieš metus.
Vasario šalčiai šiek tiek išaugino ir geriausiai Lietuvoje uždirbančių vilniečių skolas. Šių metų kovo pabaigoje skolos „Vilniaus energijai“ siekė 39 mln. litų, pernai – milijonu mažiau.
„Kauno energijos“ duomenimis, daugiau nei 90 proc. skolų yra paveldėtos dar iš anksčiau. Tačiau kauniečių skolos tebeauga – kovo 31 dieną jos siekė 44,6 mln. litų, o tai yra 5 mln. litų daugiau nei pernai tuo pat metu.
Pasak dienraščio, gyventojų skola šilumininkams kasmet auga. Šių metų sausį Lietuvos gyventojai buvo prasiskolinę 134 mln. litų, pernai tuo pat metu – 122 mln., 2010 m. – 110 mln. litų.
Skolose skendi maždaug dešimtadalio butų gyventojai.
Prasiskolinę gyventojai šilumininkams dažnai priversti mokėti delspinigius. Tačiau jie skaičiuojami skirtingai. Pavyzdžiui, laiku nesumokėję už šildymą, panevėžiečiai moka 5 proc. metines palūkanas, o „Šiaulių energija“ delspinigių apskritai netaiko.
Remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, už kiekvieną pradelstą dieną turėtų būti skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai. Per metus – 7,2 proc.
