VMI sako, kad tai padės nustatyti pajamas slepiančius ir mokesčių nesumokančius asmenis. Tuo metu Lietuvos bankų asociacija tokį valdžios užmojį vadina našta, o „Transparency International“ atstovas – veidmainišku.
VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė sako, kad iš finansų įstaigų tokią informaciją VMI turėtų gauti už 2016 metus.
„Informacija bus teikiama trimis pjūviais – apie likučius, paskolas, o vėliau – apie apyvartą. Ši informacija bus naudojama kaip vienas iš šaltinių nustatant rizikingus, tai yra nesąžiningus mokesčių mokėtojus, kurie galimai nedeklaravo pajamų ir nepaskaičiavo mokesčių“, – penktadienį interviu Lietuvos radijui teigė V.Vildžiūnaitė.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas pripažino, kad toks sprendimas bankams bus našta: „Įgyvendinimas, aišku, mums – didelė papildoma našta“.
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pareiškė, kad valdžia siekia kuo daugiau sužinoti apie gyventojų pinigus, bet pati kratosi ataskaitų apie mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą.
„Valdžios pozicija šiek tiek veidmainiška – ji labai lengvai sugeba gauti duomenis apie mus, bet patys duomenis apie savo veiklą pateikia labai nenoriai“, – LRT teigė S.Muravjovas.
Jis taip pat pasigenda informacijos, ar tokios priemonės pasiteisins ir ar pavyks į biudžetą pritraukti papildomai pajamų.
„Vis dar neišgirdau, kiek papildomų pinigų tikimasi surinkti, jeigu kalbame apie tuos pačius VMI pajėgumus... ar jie skiriami kitiems veiksmams, kurie atneštų daugiau naudos. Ką, jeigu VMI pradėtų skirti dar daugiau dėmesio stambesniems mokesčių mokėtojams – juridiniams asmenims, verslams – apie kokius pinigus kalbėtume tuo atveju,“ – teigė S.Muravjovas.
