Lietuvoje yra 80 institucijų, galinčių skirti baudas. Su jomis susiduriame kasdien. Tai viešojo transporto kontrolieriai, baudų bilietus ant automobilių langų klijuojantys eismo kontrolės darbuotojai, kelių policija ir aibė kitų. Už sunkesnius įstatymų pažeidimus baudas skiria teismai.
Pasirūpins valstybė
"Mūsų tikslas drastiškai mažinti išieškojimo poreikį", - sakė R.Jančiauskas.
Iki šiol baudą gavęs Lietuvos pilietis turėjo du pasirinkimus. Pirmiausia, ją geranoriškai sumokėti. Tokiu atveju, jei asmuo neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jam gali būti suteikta galimybė susitaikyti su valstybe ir sumokėti pusę minimalios baudos. Tačiau asmuo baudos gali ir nemokėti. Tokiu atveju valstybė jam suteikia dar 40 dienų prievolei įvykdyti. Viliamasi, kad per tą laiką asmuo gaus algą ar kitų pajamų įsiskolinimui padengti. Taip pat žmogui palikta galimybė tartis dėl baudos išdėstymo dalimis.
Jei ir po to bauda lieka nesumokėta, užvedamas išieškojimo mechanizmas, kuriame iki šiol dalyvavo antstoliai. Geranoriškai nesumokėta bauda prievartiniu būdų išieškoma iš asmens gaunamų pajamų arba turimo turto, o už patirtas papildoma išlaidas susimokėti turi pats kaltininkas. Šią sistemą siūloma keisti.
Valstybės baudų administravimą ir išieškojimą siūloma pavesti VMI. „Projektu siekiama optimizuoti baudų administravimą ir skatinti geranorišką jų sumokėjimą. Mūsų tikslas drastiškai mažinti išieškojimo poreikį“, – 15min.lt sakė VRM Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas.
Iš kieno kišenės?
Pasak ministerijos atstovo, projekto vertė 8,6 mln. lt., iš kurių 85 proc. yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Kitų valstybės išlaidų proceso organizavimui nenumatoma, nes planuojama maksimaliai išnaudoti esamą mokesčių mokėjimo skatinimo ir administravimo VMI infrastruktūrą ir personalą.
Antstolių rūmai nurodo, kad papildomoms funkcijoms reikės papildomo finansavimo, todėl pateikiami skaičiai yra perdėm optimistiški. „Jeigu VMI prisiima papildomų funkcijų vykdymą, tai kyla natūralus klausimas – kas už tai mokės? Kol kas projekto rėmuose numatyta, kad tos išlaidos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto. Jei VMI darbuotojams bus padidintos funkcijos, tai arba tie patys žmonės gaus priedus, arba bus priimta naujų“, – 15min.lt sakė Lietuvos anstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.
Pasak jos, Lietuvoje šiuo metu antstolių kontorose dirba apie 800 žmonių, kurie padeda tiek privatiems kreditoriams, tiek valstybei. VMI Nepriemokų administravimo departamente dirba apie 120 žmonių. Toms pačioms problemoms spręsti prireiks žmogiškųjų išteklių, todėl kyla klausimas, kaip būtų patogiau ir pigiau.
Vengs piktnaudžiavimų
"Ar valstybė šiai dienai sukūrusi keletą mechanizmų, kurie sėkmingai veikia, turi papildomai kurti šiltnamio sąlygas nusižengusiems žmonėms?", - klausė D.Satkauskienė.
R.Jančiauskas pabrėžė, jog šiuo metu yra atvejų, kai išieškojimo procesas būna kelis kartus brangesnis už paskirtas baudas: „Geranoriškai sumokėjęs baudą asmuo, nebūtų papildomai apmokestinamas antstolių už baudos išieškojimą. Pvz., dabar būna atvejų, kai už 50 lt. baudos išieškojimą priskaičiuojama daugiau nei 250 lt. vykdymo išlaidų“.
Įgyvendinus siūlomus pakeitimus norima sukurti elektroninė duomenų bazę, kurioje būtų sukaupta visa informacija apie asmenų baudas ir ją kiekvienas galėtų pasiekti internetu. Pasak D.Satkauskienės, retas asmuo pamiršta apie jam skirtą baudą. Kur kas dažniau pinigai valstybei nemokami sąmoningai. „Informavimas vykdomas ir šiandien, tačiau sukūrus duomenų bazę jis būtų vykdomas per informacinę sistemą. Turime prisiminti, kad dalis žmonių informacinėmis technologijomis nesinaudoja. Be to, tik vienas kitas žmogus būna pamiršęs apie skirtas baudas, o tie, kurie piktybiškai nemoka, jie nėra linkę labai domėtis, kas vyksta elektroninėje erdvėje. Bet koks papildomas priminimas kainuos mokesčių mokėtojams. Ar valstybė šiai dienai sukūrusi keletą mechanizmų, kurie sėkmingai veikia, ką rodo sumažėjęs baudų srautas, turi papildomai kurti šiltnamio sąlygas nusižengusiems žmonėms?“, – svarstė Antstolių rūmų valdytoja.
Tos pačios funkcijos
D.Satkauskienės nuomone, įvedus naują tvarką skolų išieškojimas taptų sudėtingesnis ir pailgėtų, nes dvi institucijos dirbtų tą patį darbą: „Tais atvejais, kaip VMI skolos nepavyks išieškoti iš asmens sąskaitų, būtų siekiama išieškoti iš turto ir tą išieškojimą tęstų antstoliai. Žmogui tai nėra paprasčiau, nes jam reikėtų reikalų turėti su dviem institucijom. Be to, procesas pasunkėtų. VMI tikrina sąskaitas, tačiau žmogus gali gauti kitų pajamų. VMI laukiant lėšų iš sąskaitos, nebus taikomos kitos poveikio priemonės. Galbūt skolininkas gauna darbo pajamų grynaisiais, turi autorinių sutarčių ar kito turto. Toks delsimas ilgins procesą ir leis asmeniui piktnaudžiauti. Dažnai ne vieną baudą turintys asmenys sąmoningais stengiasi lėšas gauti grynaisias. O galiausiai antstolis vėl turės atlikti tuos pačius veiksmus“.
VMI Mokesčių informacijos departamento specialistės Rūtos Asadauskaitės teigimu, perėmusi baudų administravimą bus pritaikytas jau turimas ir sėkmingai veikiantis mokesčių administravimo mechanizmas, kuriame taip pat yra numatytas skolos išieškojimo perdavimas antstoliui. Tai tik optimizuos ir atpigins baudų administravimo procesą.
Lėšų kilmės problema
Nepagrįstai išieškotos baudos bus grąžintos per 5 darbo dienas.
Antstoliai pabrėžia, jog automatinis skolos nurašymas gali tapti problema, kai baudos bus išieškomos iš asmens gaunamų socialinių pašalpų ar išlaikymo. Tai draudžia įstatymai, tačiau VMI lėšų kilmės automatiškai nustatyti negalės. Pasak D.Satkauskienės, tokiam procesų valdymui bus reikalingi žmogiškieji ištekliai.
VMI nurodo, jog nepagrįstai išieškotos baudos, kaip ir nepagrįstai išieškoti mokesčiai, bus grąžinami asmeniui per įstatymais numatytą ne ilgesnį kaip 5 darbo dienų terminą nuo prašymo ir pagrindžiančių dokumentų gavimo dienos. Be to, asmenys bus papildomai informuojami apie skirtą baudą, skatinami geranoriškai ją sumokėti ir iš anksto perspėjami apie papildomas išlaidas, jei išieškojimas bus perduotas antstoliams.
Valstybė įgis privilegiją
Dar viena problema, kurią nurodo naujos pertvarkos kritikai – sąžiningas kreditorių eilės nustatymas. Šiuo metu valstybė neturi prioriteto prieš kitus kreditorius išieškant baudas. Tačiau galėdama automatiškai nurašyti reikiamas lėšas nuo asmens sąskaitos, ji tokia privilegiją įgis. „VMI įgytų pirmumą ir išieškotos sumos nebūtų paskirstytos proporcingai, nors tas pats skolininkas gali turėti daugiau prievolių. Antstoliai turi bendrą informacinę sistemą, kurioje mato vienas kito vykdomus išieškojimus ir lėšas skirto kreditoriams proporcingai“, – sakė D.Satkauskienė.
Pasak VMI atstovė R.Asadauskaitės, šiuo metu įstatymai nustato mokesčių administratoriui teisę savarankiškai duoti nurodymą kredito, mokėjimo ir elektroninėms pinigų įstaigoms nurašyti mokestinę nepriemoką iš skolininko sąskaitos. Tai yra efektyviausias ir pigiausias skolų išieškojimo būdas, kuris leidžia mokesčių administratoriui patiriant, mažiausias sąnaudas, greičiausiai surinkti lėšas į valstybės biudžetą.
