Žurnalas „Time“ rado tokį „nulinį pacientą“. Tai jis žengė pirmą žingsnį ilgoje įvykių virtinėje, atvedusioje prie dabartinio pasaulio ekonomikos žlugimo, rašo newsru.com.
Skaičiavimams naudodami finansinius modelius analitikai išsiaiškino, kad šios recesijos „nulinis pacientas“ 2003-iaisiais Kalifornijos valstijoje, Stoktone, įsigijo privatų namą. Šiam pirkiniui jis pasiėmė 250 tūkst. dolerių kreditą. Po 39 mėnesių jis prarado darbą ir 2006-aisiais pasiskelbė bankrutavęs. Kaip rašoma, kompanija „Countrywide“, kuri išdavė minėtą kreditą, tikriausiai turėtų būti išsaugojusi savo archyve pirkėjo pavardę, adresą ir telefoną.
Kai kada iš paskolas imančių asmenų nebūdavo reikalaujama jokio pradinio įnašo, nesidomėta jų pajamų dydžiu.Toliau pažymima, kad „nulinio paciento“ bankroto dieną kiti namai kaimynystėje tik nežymiai atpigo. Bet vėliau netoliese atsirado dar vienas nemokus skolininkas, po to dar vienas – ir procesas pamažu tapo panašus į sniego laviną, kuri smogė visai Amerikos nekilnojamojo turto rinkai, o po to ir pasaulio ekonomikai.
Dėl masinės nemokumo bangos galima kaltinti tik pačią nepaprastai liberalią prekybos nekilnojamuoju turtu sistemą. Kreditai būdavo išduodami net asmenims, kurie anksčiau nesugebėjo laiku grąžinti paskolų. Kai kada iš paskolas imančių asmenų nebūdavo reikalaujama jokio pradinio įnašo, nesidomėta jų pajamų dydžiu.
Tokia kreditų tvarka galiojo nuo 2003 metų. Pirmuosius trejus metus taikytos nuolaidos paskolai grąžinti, o 2006–2007 metais išaugusios skolininkų išmokos bankams sutapo su nedarbo lygio JAV išaugimu. Iš karto po to prasidėjo bankrotų ir iškeldinimo iš būstų lavina.
Dar viena problema – šių pavojingų kreditų pagrindu buvo sukurti antriniai vertybiniai popieriai, kuriuos reitingavimo agentūros įvertino kaip itin patikimus. Dėl to masinis nemokių skolininkų bankrotas 2007-aisiais sukėlė ir šių vertybinių popierių vertės smukimą bei įstūmė pasaulį į finansų krizę.
