Dabar populiaru
Publikuota: 2015 sausio 29d. 14:30

Žvejai įsiutę – lietuvių laivai vejami iš žuvingiausių Baltijos jūros vietų dėl nuodėgulės

Nuodegulė ir žvejybiniai laivai
15min.lt nuotr. / Nuodegulė ir žvejybiniai laivai

Lietuvos žvejybos įmonės pratrūko įsiūčiu. Užsitęsusios galimų sugauti žuvų kvotų dalybos ir vėjuota žiema vis neleidžia išplaukti į jūrą. O čia dar žinia, kad netrukus laimikio nebus galima gaudyti žuvingiausiose teritorijose dėl paukštelio nuodėgulės. Joms jau pavasarį bus suteiktas saugomų teritorijų statusas.

Tokios teritorijos užims apie 15 proc. Lietuvos ekonominės zonos Baltijos jūroje. Nubrėžti jų ribas Lietuva privalo vykdydama įsipareigojimą Europos Sąjungai saugoti paukščių populiaciją ir sparnuočių buveines. Saugomų teritorijų statusą netrukus įgausiančiose vietose dažniausiai pastebimi paukščiai – nuodėgulės.

Jų būriai susispiečia ten, kur daugiausia žuvies. Tokios vietos patraukliausios ir žvejams. Tačiau pastarieji pralaimi kovą su nuodėgulėm. Trauktis iš paukščių buveinės žvejams grūmoja Valstybės saugomų teritorijų tarnyba. 

„Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, privalo laikytis paukščių ir jų buveinių saugojimo direktyvos. Jūroje esančioms teritorijoms bus suteiktas  poligonų – mažiausiai apribojimų turinčių  saugomų teritorijų statusas“, – pasakojo Valstybės saugomų teritorijų tarnybos planavimo ir kadastro skyriaus vedėja Vitalija Valantiejienė.

Tačiau ir planuojami apribojimai gana griežti. Tose teritorijose nebus galima planuoti vėjo jėgainių statybų, paukščių migracijos metu negalės vykti karinės pratybos. O labiausiai dėl to sunerimę žvejai. Laimikio kaip tik vadinamųjų poligonų ribose dairosi kelios žvejybos įmonės.

Nuodėgulė
Nuodėgulė

„Ten vyksta mūsų rudens ir vasaros žvejyba. Sako, uždraus žūklauti tralais. Bet daugelis žvejybos įmonių ir žvejoja su tralais. Tinklų tokiose teritorijose niekas nestato“, – dėl verslo ateities nuogąstavo žvejybos bendrovės atstovas Jonas Bartminas.

Mokslininkai pastebėjo, kad poligonais netrukus tapsiančiose teritorijose žūklaujančių žvejų tralai nugrando nuo povandeninio rifo moliuskus, kurie privilioja žuvis. Į jas taikosi nuodėgulių būriai. Kad jie neliktų alkani, žvejų reikalaujama nebepretenduoti į paukščių laimikį.

Tokius mokslininkų argumentus žvejai vadina absurdiškais ir svarsto, kad įvedus draudimus pakrantes okupuos ypač nemalonūs atėjūnai grundalai – žuvis plėšrūnė, atkeliavusi iš Juodosios jūros.

„Grundalai minta tais pačiais rifo paviršių nuklojusiais moliuskais. Žūklaudami virš jų, mes išgaudome ir dalį grundalų. Uždraudus žvejams žūklauti ten, kur jie nori, grundalų paplitimo visai niekas nebereguliuos“, – svarsto J. Bartminas.

Grundalai – naujas meškeriojimo objektas, privertęs keisti įprastą meškeriojimo Danės žiotyse taktiką
Grundalai – naujas meškeriojimo objektas, privertęs keisti įprastą meškeriojimo Danės žiotyse taktiką

Grundalų invazija pajūrio gyventojams tenka įsitikinti kiekvieną pavasarį. Jų gaišenos kasmet nukloja pakrantę ties Karkle. Žaibiškai besidauginančios žuvys sunaikina vandenį filtruojančius moliuskus, dėl ko žydi deguonies pristigęs vanduo. 

 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mados infekcija

Eurovizija 2018

Euromaster

„Susitikime lauke“

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką