Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Oro taršos mažinimo inovacijos: nuo technologijų karvių fermoms iki biofiltrų

Prano Baltrėno sukurtas biofiltras
P. Baltrėno nuotr. / Prano Baltrėno sukurtas biofiltras
Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Aplinkosaugos problemų sprendimas – vienas opiausių visuomenei ir mūsų aplinkai klausimas, kurio sprendimo ieško verslininkai, mokslininkai ir inovacijų specialistai visame pasaulyje. Didelis dėmesys skiriamas ne tik tam, kad naujausios technologijos būtų draugiškos aplinkai, bet ir būtų kuriamos aplinkos taršos mažinimo technologijos. Lietuvos mokslininkai seka pasaulinėmis tendencijomis ir gali pasigirti ne vienu vandens, dirvožemio bei oro valymo sričių atradimu.

Pastarojoje srityje pasiekta tikrai reikšmingų laimėjimų – ASU ir VGTU mokslininkai gali pasiūlyti ne tik naudingų, bet ir labai įdomių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamuose atviros prieigos centruose bendromis verslo ir mokslo žmonių pastangomis sukurtų išradimų – nuo mažinančių taršą karvių fermose technologijų iki biofiltrų.

Valymas mikroorganizmais

Pasaulio mokslininkai nuolat kuria įvairiausias inovacijas, galinčias ne tik pagerinti ir palengvinti žmonių buitį bei gyvenimą, bet ir padėti spręsti vis didesnes aplinkosaugos problemas. Gana dažnai naudingos ir reikalingos technologijos rizikuoja likti tik tarp laboratorijų sienų, užuot sulaukusios visuomenės dėmesio ir išsprendusios ne vieną opų klausimą. Vienas svarbiausių MITA kuruojamų atviros prieigos centrų tikslų ir yra didinti bei skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, kuris atveria galimybes visuomenei pasiūlyti naujus, aplinką tausojančius gamybinius, technologinius sprendimus.

Gana dažnai naudingos ir reikalingos technologijos rizikuoja likti tik tarp laboratorijų sienų, užuot sulaukusios visuomenės dėmesio ir išsprendusios ne vieną opų klausimą.

VGTU mokslininkai verslui gali pasiūlyti įvairiausių sričių atradimų, tarp kurių daugaplinkos apsaugos problemas sprendžiančių inovacijų. Oro taršos mažinimo technologijos – viena labiausiai vystomų krypčių, kurioje svarbiomis inovacijomis pasižymėję prof. Edita Baltrėnaitė ir prof. Pranas Baltrėnas, sukūrę biofiltrą su biologiškai aktyvinta medžiaga. Šiam išradimui patentuoti jau pateiktos paraiškos Lietuvos ir Europos patentų biurams.

Mokslininkų sukurtas maždaug 2 m aukščio ir 1 kv. m pločio filtras skirtas valyti cheminiais teršalais užterštą orą. „Orą nuo įvairių cheminių teršalų galima išvalyti įvairiais būdais, tačiau vienas ekologiškesnių – mūsų išrastas biofiltras, kuris valo orą mikroorganizmais. Įrenginys skirtas orui arba dujoms išvalyti nuo lakiųjų organinės kilmės junginių, pvz., acetono, butanolio, tolueno, ksileno, stireno, butilacetato, fenolio, farmaldehido ir kt. Be to, jis padeda šalinti ir nemalonius kvapus, todėl būti plačiai naudojamas sąvartynuose, nuotekų valymo įrenginiuose ir pan.“, – trumpai įrenginį pristatė jo kūrėjas.

P. Baltrėno nuotr./Prano Baltrėno sukurtas biofiltras
P. Baltrėno nuotr./Prano Baltrėno sukurtas biofiltras

„Biofiltrą sudaro korpusas, kuriame sumontuota daug vertikaliai išdėstytų vamzdelių. Vamzdeliai užpildyti tam tikru santykiu bioanglim ir medžio plaušu. Tame filtre sudaromos mikroorganizmams vystytis palankios sąlygos – drėgmė 80–95% ir temperatūra 25–30 °C , o jiems ten atsiradus oras pradedamas valyti natūraliai“, – apie technologijos veikimą kalbėjo mokslininkas.

Orą nuo įvairių cheminių teršalų galima išvalyti įvairiais būdais, tačiau vienas ekologiškesnių – mūsų išrastas biofiltras, kuris valo orą mikroorganizmais, – teigė P. Baltrėnas.

P.Baltrėno su bendraminčiais sukurtas biofiltras-adsorberis,kuriame vyksta biologinis ir adsorbcinis procesai, taip vyksta keli procesai – orą valo ne tik mikroorganizmai, jis valomas ir adsorbavimo būdu. Šiomis technologijomis per valandą galima išvalyti apie 100 m3 dujų“, – pasakojo ilgus metus su oro taršos mažinimo metodais dirbantis prof. P. Baltrėnas.

VGTU atviros prieigos centruose gimsta ir kitų išradimų, kurie būtent su verslininkų pagalba galėtų ne tik būti pristatyti visuomenei, bet ir atnešti naudą. Verslo ir mokslo bendradarbiavimas itin naudingas abiem pusėms. Mokslininkai be verslo investicijų neretai negali įgyvendinti perspektyviausių ir inovatoriškiausių projektų, o verslo sėkmė būtent ir yra mokslo laimėjimai ir inovacijos.

Amoniako emisijos mažinimas

ASU Doc. Rolandas Bleizgys tikino, kad viena svarbiausių aplinkos taršos problemų – amoniako emisija. „Tai pagrindinės dujos, rūgštinančios kritulius ir taip žalojančios visą ekosistemą. Amoniako komponentai teršia orą, todėl dėl santykinai didelės koncentracijos amoniako emisijai į aplinką skiriama daugiau dėmesio, nei kitoms azoto savo sudėtyje turinčioms medžiagoms. Atmosferoje amoniakas transformuojasi į azoto ir nitritines rūgštis ir gali daugiau kaip už 100 km iškristi su krituliais ant dirvos, augalų, vandens ir taip juos užteršti“, – apie problemos aktualumą kalėjo mokslininkas.

Iškritusio azoto junginių kiekio perteklius rūgština dirvožemį, gali sukelti eutrofikaciją sausumos ir vandens ekosistemoms, skatina miškų nykimą. Atmosfera teršiama amoniaku labiausiai dėl intensyvios gyvulininkystės plėtojimo. Gyvulininkystė sudaro apie 90% į aplinką išskiriamos bendrosios amoniako emisijos. Daugiausia amoniako išsiskiria į aplinką laikant galvijus (apie 50 %), kiaules – 22 %, paukščius – 7 %, naudojant mineralines trąšas – 18 %, o laikant arklius, avis ir kitus gyvūnus – 3%. Amoniako emisija iš tvartų sudaro net 37–45%, o iš mėšlidžių – 21–25%.

R.Bleizgio teigimu, minėtos problemos ir privertė ieškoti būdų agroekosistemos tvarumui užtikrinti, rasti būdus, kaip mažinti tvaruose ir mėšlidėse susidarančią dujų emisiją. Pasaulio mokslininkai būtent ir užsiima tvarių ekosistemų bei aplinkos neteršiančių gyvulių laikymo technologijų kūrimu, o viena jų sukurta ASU atviros prieigos centre būtent R.Bleizgio ir komandos.

ASU Termoenerginių procesų ir emisijos laboratorijoje sukurta įranga suteikia galimybes atlikti fundamentinius dujų emisijos proceso tyrimus, – tikino R.Bleizgys.

„ASU Termoenerginių procesų ir emisijos laboratorijoje sukurta įranga suteikia galimybes atlikti fundamentinius dujų emisijos proceso tyrimus. Tyrimams naudojami modernūs stendai, inžinerinės sistemos lazerinės spektroskopijos metodu analizuojančios amoniako garavimo iš mėšlo procesus. Tai suteikia galimybes įgyti naujų žinių apie amoniako garavimo procesą iš įvairių rūšių mėšlo, nustatyti įvairių veiksnių įtaką garavimo procesui.

Laboratorijoje pagrįstos priemonės kaip kontroliuoti emisijos procesą, kaip sulėtinti amoniako garavimą naudojant įvairias biopriemones (probiotikus, dangas ir kt.) bei valdant mikroklimatinę aplinką tvartuose“, – kuriamas technologijas pristatinėjo mokslininkas, pabrėždamas, kad tyrimų panašiomis kryptimi yra atliekama ir daugiau.

Minėti išradimai toli gražu ne vieninteliai atviros prieigos centruose dirbančių mokslininkų pasiekimai. Geriausių įvairių sričių specialistų išradimais domisi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio verslas. MITA itin skatina mokslo ir verslo žengti viena kryptimi, nes tik bendradarbiaujant inovacijų ir ekonominio augimo link bus žengiama spartesniu žingsniu.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką