Jautriausios grupės
Teršalams taip pat priskiriamos ir smalkės, rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai ir kt. Jautriausi oro taršai yra vaikai iki penkerių metų. „Įtakos tam turi iki galo nesusiformavę kvėpavimo takai ir dėl to pasitaikančios infekcijos. Taip pat ir netaisyklingas kvėpavimas“, – teigia Centro poliklinikos vaikų pulmonologė Danguolė Tamošiūnienė.
Užterštas oras pavojingas ir tiems, kurie serga įvairiomis lėtinėmis ar alerginėmis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, bronchine astma, alergine sloga, lėtiniu sinusitu. Vyresnio amžiaus žmonėms oro tarša pavojinga dėl kraujagyslių ir širdies ligų.
Tinkamas elgesys
Esant užterštam orui mieste, gydytoja pataria pasistengti išvažiuoti į užmiestį, o važiuojant automobiliu sandariai uždaryti langus. Taip pat atsisakyti sporto ir fizinio darbo lauke, vėdinant patalpas, naudoti oro kondicionierius su filtrais, o jei jų nėra – langus ir orlaides pridengti drėgnu audiniu.
Kai nuodingų medžiagų koncentracija viršija numatytas normas, einant į lauką, patariama saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos respiratoriais, kaukėmis, o esant būtinam reikalui galima vartoti ir medikamentus.
Smulkios kietosios dalelės sveikatai pavojingos dėl to, kad nukeliauja į smulkiuosius kvėpavimo takus, o iš jų gali patekti į kraujotaką. „Jos ne tik dirgina kvėpavimo takus, bet ir išbūti juose gali kelis mėnesius. Taip sudaromos palankios sąlygos lėtiniam apsinuodijimui, alergijai“, – sako medikė. Dėl to gali perštėti nosį, ryklę, akis, kamuoti kosulys, dusulys, sutrikti širdies veikla. Tarp ilgalaikių pasekmių sveikatai D. Tamošiūnienė mini kvėpavimo takų gleivinės lėtinį uždegimą, intoksikaciją, alergiją, sumažėjusį atsparumą virusams ir bakterijoms.
Paprastai geriausia pagalba, apsinuodijus užterštu oru, yra grynas oras. Esant stipresniam apsinuodijimui gali būti naudojama deguonies kaukė, priešastminiai vaistai, tačiau prasidėjus pykinimui ar vėmimui, kamuojant dusuliui, pajutus, jog sutriko kvėpavimas ar regėjimas, būtina apsilankyti pas medikus.
Pagalba iš ES fondų
2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos finansavimo laikotarpiu Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendino projektą „Aplinkos oro monitoringo sistemos atnaujinimas ir stiprinimas“: pirko įrangą, kuri reikalinga aplinkos oro monitoringo sistemų atnaujinimui ir stiprinimui, modernizavo oro kokybės monitoringo sistemos tinklą.
Oro monitoringo stotyse sumontuota įranga nuolatos vykdo oro teršalų matavimus ir perduoda juos į Europos Sąjungos duomenų bazę. Šioje bazėje pateikiami visų ES ir kai kurių asocijuotų šalių oro kokybės matavimų duomenys. Todėl kiekvienas gyventojas turi galimybę realiu laiku pamatyti informaciją apie oro taršą jį dominančioje vietovėje. Kai viršijamos numatytosios taršos normos, informuojamos atitinkamos institucijos bei visuomenė. Darbams atlikti ir reikiamai įrangai įsigyti buvo skirta per 2,7 mln. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“.
Papildomas aplinkos oro monitoringo stočių sistemos plėtojimas numatytas ir ateityje. Tam taip pat planuojama panaudoti ES fondų paramą. 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu oro kokybės gerinimo projektams iš Europos regioninės plėtros fondo planuojama skirti per 8 mln. eurų. Projektai bus įgyvendinami pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Aplinkos oro kokybės gerinimas“. Didžiųjų šalių miestų savivaldybės bus kviečiamos rengti aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planus, įsigyti gatvių priežiūros ir valymo įrenginių, įrengti arba atnaujinti stacionarias oro kokybės matavimo stoteles, mobilias oro kokybės matavimo laboratorijas. Taip pat informuoti visuomenę apie tai, kaip gyventojai gali prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo ir oro kokybės gerinimo bei kokios gali būti neatsakingo elgesio pasekmės.
Aplinkos ministerija: www.am.lt. ES struktūrinė parama: www.esparama.lt.
