Vakarinio aplinkkelio projektas vykdomas jau ne vienus metus – nuo 2009-ųjų. Šiuo metu yra įgyvendinti du etapai, o nutiestu aplinkkeliu galima nuvažiuoti nuo Gariūnų gatvės iki Justiniškių. Pabaigus paskutinį, trečiąjį, etapą, vakarinis aplinkkelis sujungs transeuropinio tinklo jungtis Minskas–Vilnius–Ryga–Talinas.
Skaičiuojama, kad investicijos į šį paskutinį trečiąjį etapą bus apie 365 mln. Lt.
Antrojo vakarinio aplinkkelio etapo statybos vyko itin sklandžiai – darbai užbaigti net pusmečiu anksčiau, nei planuota. Antruoju etapu užbaigta aplinkkelio dalis nuo L.Asanavičiūtės g. iki Ozo g.
Paskutiniais duomenimis, jau užbaigtas vakarinio aplinkkelio II etapas yra vienas sėkmingiausių infrastruktūros projektų. Lyginant automobilių srautus, jis efektyvumu lenkia ir Vilniaus–Kauno automagistralę, kuria per parą važiuoja 26 tūkst. automobilių, o vakarinio aplinkkeliu – 58 tūkst.
Tempų neketinama mažinti ir toliau – tiek Vyriausybė, tiek Vilniaus miesto savivaldybė deda visas pastangas III etapo vakarinio aplinkkelio etapo įgyvendinimui. Ketinama nutiesti 5,4 km ilgio kelią nuo Viršuliškių (Ozo g.) iki magistralinio kelio A2 „Vilniaus–Panevėžys“ (Ukmergės g.), taip pat rekonstruoti 110 kV orinę liniją – 19,64 km elektros perdavimo linijų. Skaičiuojama, kad investicijos į šį paskutinį trečiąjį etapą bus apie 365 mln. Lt. Planuojama, kad visos reikalingos lėšos bus skirtos iš Europos Sąjungos (ES) fondų.
Geresnės eismo sąlygos – kiekvienam
Premjeras Algirdas Butkevičius prisiminė, kad mintis tiesti vakarinį aplinkkelį jam kilo jau kone prieš aštuonerius metus: „Galvojau apie tai jau 2007-aisiais, kai ėjau susisiekimo ministro pareigas. Tuomet kalbėjome apie pirmuosius du etapus, kurie šiuo metu jau yra užbaigti ir labai pagerino transporto eismo sąlygas sostinės vakarinėje dalyje. Dabar jau skelbiamas konkursas Vyriausybės iniciatyva finansuojamoms projekto III etapo statyboms, konkursą skelbia Vilniaus miesto savivaldybė. Projektas bus įgyvendintas panaudojant 2014–2020 m. laikotarpio ES Sanglaudos fondo paramą.“
Ministras pirmininkas teigė, kad vakarinio aplinkkelio tikslas yra visų pirma sumažinti transporto srautus Vilniaus centre ir gyvenamuosiuose rajonuose. Anot A.Butkevičiaus, šis projektas būtinas siekiant pagerinti eismo sąlygas miestiečiams. Premjeras atkreipė dėmesį ir į tai, kad transporto srautus sumažinti padėsiantis aplinkkelis prisidės ir prie gyventojų gyvenimo kokybės – akivaizdu, kas sumažės ir mieste išmetamų teršalų kiekis.
Milijonai sutaupytų automobilių valandų
Prognozuojama, kad pabaigus visus tris vakarinio aplinkkelio etapus vienose intensyviausių Vilniaus gatvių – Laisvės prospekte ir Ukmergės gatvėje – transporto spūsčių sumažės apie 25 proc.
Pabaigus vieną sėkmingiausių infrastruktūros projektų, vairuotojai sutaupys begalę automobiliuose spūsčių metu praleidžiamų valandų. Paskaičiuota, kad 2017 m. bus sutaupyta apie 1,3 mln. automobilio valandų, 2039 m. – apie 2,0 mln. automobilių valandų, o per 25 metus net 34 mln.
Svarbu ir tai, kad nutiesus visą Vilniaus vakarinį aplinkkelį ir padalinus transporto srautus, bus išvengta nemažai eismo įvykių, kurie sukelia skaudžių padarinių.
Neabejojama ir aplinkkelio aplinkosaugine nauda. Prognozuojama, kad įgyvendinus III etapą, azoto oksidų emisijos sumažės apie 430 t, kietųjų dalelių emisijos – apie 35 t, anglies dioksido emisijos – apie 165 tūkst. t. Įgyvendinto viso projekto ekologinė nauda dar didesnė. Skaičiuojama, kad per 25 metus azoto oksidų emisijos sumažės apie 900 t, kietųjų dalelių emisijos – apie 72 t, anglies dioksido emisijos – apie 350 tūkst. t.
