Sekite 15min Google
Efektyvus laisvų įmonių lėšų valdymas pastaraisiais metais tapo viena dažniausiai verslo bendruomenėje aptariamų temų. Apie tai diskutuojama įvairiose ekonomikos ir finansų konferencijose, o vienoje iš diskusijų „Miegantys įmonių milijardai: kodėl pinigai turi dirbti?“ finansų ekspertai ir verslo atstovai sutarė, kad šiandien didžiausia rizika dažnai slypi ne investavime, o neinvestavime.
Neįdarbinti pinigai praranda vertę
Infliacija veikia tyliai, tačiau nuosekliai. Jeigu įmonė laisvas lėšas tiesiog laiko banko sąskaitoje, jos nuvertėja ir jų perkamoji galia mažėja.
Skaičiuojama, kad dėl infliacijos Lietuvos įmonės kasmet praranda bent kelis šimtus milijonų eurų. Kitaip tariant, net ir nerizikuodamas verslas patiria nuostolį.
Diskusijoje buvo pateiktas paprastas pavyzdys. Jeigu reikšminga dalis šiuo metu sąskaitose laikomų 11,5 mlrd. eurų būtų investuota į konservatyvios rizikos priemones, generuojančias apie 8 proc. metinę grąžą, o infliacija siektų apie 3 proc., Lietuvos verslas kasmet galėtų gauti apie 500 mln. eurų papildomos finansinės naudos.
Tai reiškia, kad laisvos lėšos gali tapti ne pasyviu rezervu, o papildomu pelno šaltiniu šalia pagrindinės įmonės veiklos.
Ar tikrai verta investuoti visus laisvus pinigus?
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad atsakymas – ne.
Kiekviena įmonė privalo turėti finansinį rezervą. Pirmiausia – trumpalaikį, skirtą kasdieniam likvidumui ir nenumatytiems atvejams, kurį bet kada būtų galima greitai panaudoti. Tačiau kartu reikalingas ir ilgalaikis rezervas, kuris gali būti investuojamas bei generuoti grąžą.
Svarbu suprasti, kad ilgalaikis rezervas nebūtinai turi būti laikomas grynaisiais pinigais.
Didelės bendrovės pinigų srautus planuoja itin tiksliai. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ siekia turėti maždaug 30–45 dienų veiklos rezervą, o likusios lėšos gali būti nukreipiamos efektyvesniam kapitalo panaudojimui.
Kaip galėtų atrodyti 500 tūkst. eurų strategija?
Jeigu įmonė disponuoja 500 tūkst. eurų laisvų lėšų, nebūtina jų investuoti vienu būdu.
Priešingai – diskusijoje ne kartą pabrėžta, kad svarbiausias principas yra diversifikacija, o rinkoje investavimo instrumentų yra įvairių.
Pavyzdžiui, portfelį galima paskirstyti taip:
- 150 tūkst. eurų – trumpalaikiuose terminuotuose indėliuose arba pinigų rinkos priemonėse;
- 100 tūkst. eurų – trumpalaikėse valstybės obligacijose;
- 150 tūkst. eurų – nekilnojamuoju turtu užtikrintuose sutelktinio finansavimo projektuose;
- 50 tūkst. eurų – NT fonduose;
- 50 tūkst. eurų – didesnės rizikos investicijose, pavyzdžiui, į augančias technologijų bendroves ar startuolius.
Specialistai sako, kad toks paskirstymas leidžia suderinti likvidumą, saugumą ir didesnės grąžos potencialą.
Ar tik indėliai gali apsaugoti nuo infliacijos?
Diskusijoje buvo pabrėžta, kad šiandien įmonių investavimo galimybių spektras yra gerokai platesnis nei prieš dešimtmetį.
Mažiausios rizikos priemonėmis laikomi terminuoti indėliai ir trumpalaikės valstybės obligacijos.
Toliau seka įmonių obligacijos, įvairūs investiciniai fondai, NT fondai, privataus kapitalo investicijos, tiesioginės paskolos bei investicijos į augančias bendroves.
Vis dėlto diskusijoje dalyvavęs europinės platformos „Letsinvest“ valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris atkreipė dėmesį, kad nemažai įmonių vis dar neįvertina sutelktinio finansavimo platformų galimybių.
Šis investavimo būdas leidžia dalyvauti profesionaliai atrinktuose nekilnojamojo turto projektuose, investuoti santykinai trumpesniam laikotarpiui ir dažnai su mažesne rizika gauti didesnę grąžą nei pasirinkus tradicinius konservatyvius instrumentus.
Dalis platformų, tarp jų ir europinė platforma „Letsinvest“, investuotojams siūlo nekilnojamuoju turtu užtikrintas investicijas, todėl rizika papildomai valdoma pirmine hipoteka ir projektų atranka.
Kodėl svarbūs skirtingi terminai?
Diversifikacija reiškia ne tik skirtingas turto klases.
Ne mažiau svarbu pinigus paskirstyti pagal investavimo terminus.
Dalį kapitalo verta investuoti 6–12 mėnesių laikotarpiui, kitą – 1–2 metams, o ilgalaikes investicijas planuoti dar ilgesniam laikui.
Toks modelis leidžia nuolat turėti dalį kapitalo, kuris artimiausiu metu taps likvidus ir prireikus galės būti panaudotas verslo reikmėms.
Kiek kainuoja neveiklumas?
Diskusijoje nuskambėjo mintis, kurią galima laikyti pagrindine visos diskusijos išvada – neįdarbinti pinigai taip pat kainuoja. Kaip ir darbuotojai, jie neturi tinginiauti – laisvas kapitalas turi dirbti ir kurti papildomą vertę verslui, o ne pasyviai gulėti sąskaitoje.
Įmonės dažnai labai tiksliai skaičiuoja gamybos sąnaudas, darbuotojų produktyvumą ar logistikos išlaidas, tačiau retai įvertina alternatyviąją kapitalo kainą.
Jeigu 500 tūkst. eurų keletą metų tiesiog guli sąskaitoje, verslas praranda ne tik infliacijos „suvalgomą“ pinigų vertę, bet ir galimybę uždirbti dešimtis tūkstančių eurų papildomo pelno.
Todėl finansų vadovams ir įmonių savininkams vis dažniau tenka atsakyti ne į klausimą, ar verta investuoti, o kaip tai padaryti atsakingai.
Šiandien konkurencingumą lemia ne tik gebėjimas uždirbti pinigus iš pagrindinės veiklos. Ne mažiau svarbu gebėti efektyviai valdyti sukauptą kapitalą, jį paskirstyti tarp skirtingų finansinių instrumentų, terminų ir rizikos lygių. Kitaip tariant, pinigai turi dirbti taip pat, kaip dirba pati įmonė.
Jei ieškote galimybių investuoti laisvas įmonės lėšas su konservatyvia rizika, kviečiame susipažinti su „Letsinvest“ investiciniais pasiūlymais: https://tinyurl.com/2p9nmjav.
Užsiregistravę vartotojai visas naujienas apie naujus pasiūlymus gauna pirmieji tiesiai į savo el. pašto dėžutę.
