Sekite 15min Google
Su gyvybės draudimu ji pirmiausia susidūrė kaip klientė. Šeimai persikėlus į Klaipėdą, teko iš naujo įvertinti savo prioritetus ir finansinius įsipareigojimus.
„Jauna šeima, du maži vaikai, išaugę finansiniai įsipareigojimai ir ateities neužtikrintumo baimė. Gyvybės draudimas buvo logiškiausias mūsų sprendimas“, – pasakoja J. Gražulevičienė.
Šeima su savo finansų konsultante susitikdavo kiekvienais metais. Vieno iš tokių pokalbių metu konsultantė, pastebėjusi pašnekovės empatiją, buhalterinės apskaitos ir teisės žinias, pasiūlė išbandyti save draudimo bendrovėje.
Savo gyvybės draudimo sutartimi J. Gražulevičienė pasirūpino prieš vienuolika metų ir nė karto dėl šio sprendimo nesuabejojo.
„Kaip dažnai sakau, kiekvieno mėnesio įmoka už draudimą – tai įdėta plunksna į mano saugumo pagalvę. Aš ją turiu“, – sako Jolanta.
Viskas prasideda nuo pokalbio
Pašnekovės teigimu, žmogus retai pats nusprendžia, kad jam reikalingas gyvybės draudimas. Dažniausiai tam reikia pokalbio, kuris padėtų pažvelgti į finansinę situaciją iš platesnės perspektyvos.
„Finansinis raštingumas mūsų šalyje vis dar yra pradedančiųjų lygio. Daug paprasčiau nusipirkti kelionę, automobilį ar telefoną ir iš karto pajusti naudą nei priimti ilgalaikį sprendimą dėl draudimo, kaupimo ar investavimo“, – sako J. Gražulevičienė.
Pirmojo susitikimo metu kalbamasi apie šeimą, pajamas, paskolas, sveikatą, verslą ir dalykus, apie kuriuos klientas neretai iki tol nė nebūna susimąstęs. Kas nutiktų, jei jis susirgtų sunkia liga ar prarastų darbą? Kaip šeima susitvarkytų su finansiniais įsipareigojimais? O kas būtų, jei paskolos grąžinimo terminas sutaptų su išėjimu į pensiją?
„Mums daug svarbiau išgirsti kliento mintis nei demonstruoti savo žinias. Pirmas susitikimas dažnai būna skirtas ne sutarčiai sudaryti, o edukacijai“, – pabrėžia J. Gražulevičienė.
Ji prisimena jaunus tėvus, kurie norėjo apdrausti ką tik gimusį kūdikį. Pokalbio metu paaiškėjo, kad mažylio ateitis priklauso nuo tėvų galimybės dirbti, būti sveikiems ir gyviems – kad apsaugos pirmiausia reikia ne vaikui, o jo tėvams.
Kartais klientai grįžta tik po metų ar dvejų – kai mintys būna subrendusios arba kai apsispręsti paskatina sunki liga artimoje aplinkoje. Pasitaiko ir skaudžių istorijų.
„Prieš keletą metų jauna moteris atsisakė net kalbėti apie gyvybės draudimą ir pasirinko tik taupymo sutartį. Po mažiau nei metų klientei buvo diagnozuota onkologinė liga, o šiandien jos nebėra. Širdyje kirba jausmas, kad galėjo būti kitaip. Visada sakau, kad draudimas nuo kritinių ligų – viena svarbiausių gyvybės draudimo dalių“, – sako Jolanta.
Sutartis turi augti kartu su klientu
Konsultanto darbas nesibaigia padėjus parašą. Bent kartą per metus jis kartu su klientu įvertina, ar sutartis vis dar atitinka gyvenimo aplinkybes bei poreikius.
„Laikas yra pagrindinė priežastis peržiūrėti sutartį. Gimsta vaikai, jie užauga, atsiranda paskolos, vėliau jos mažėja, keičiasi darbas, pajamos, šeimos sudėtis, artėja pensija“, – vardija J. Gražulevičienė.
Kasmetiniuose susitikimuose ji klientams visada užduoda du klausimus: ar dar turite finansiškai nuo jūsų priklausomų asmenų ir ar liko nepadengtų įsipareigojimų? Jeigu kliento vaikai jau užaugę ir gyvena savarankiškai, būstas įsigytas, draudimas mirties atveju gali tapti nebeaktualus. Tokiais atvejais, pasak konsultantės, verta apsvarstyti sutarties pertvarkymą – išsaugoti apsaugą nuo traumų ir kritinių ligų, o didesnę įmokos dalį nukreipti pensijai kaupti.
Konsultantas turi būti pasiekiamas ne tik planuojant finansinę ateitį, bet ir tada, kai ištinka liga ar trauma arba prireikia pagalbos pildant dokumentus.
„Klientui svarbu žinoti, kad jis nėra paliktas vienas – yra žmogus, kuris padės susigaudyti ir nukreips tinkama linkme“, – sako J. Gražulevičienė.
Kai rinkos krinta, skubėti neverta
Ilgalaikių sutarčių galiojimo metu neišvengiamai pasitaiko ekonominių krizių ir finansų rinkų svyravimų. Jolanta prisimena, kad pandemijos pradžioje dalis klientų išsigando ir norėjo nutraukti sutartis.
„Tas laikotarpis buvo intensyvus – teko raminti ir siūlyti sutarčių pakeitimus, kad žmonės nedarytų skubotų sprendimų“, – sako pašnekovė.
Kai kurie jos klientai dirba užsienyje, todėl pandemijos metu negalėjo išvykti į darbą. Užuot nutraukę sutartis, jie pasinaudojo galimybe dalį sukauptų lėšų išsiimti arba laikinai sustabdyti įmokas – taip tiesiogiai pajuto, kokią naudą gali suteikti ilgalaikis kaupimas.
Didžiausia klaida per krizes, anot pašnekovės, – pasiduoti panikai ir aplinkinių nuomonei.
„Rinkos išgyvena natūralius ciklus – krinta ir kyla. Per kiek laiko jos atsigaus, nežinome, tačiau istorija rodo, kad po kritimų ateina atsigavimas. Nutraukus sutartį kritimo metu, fondo vienetai parduodami mažiausiomis kainomis. Skuboti sprendimai yra patys brangiausi. Jeigu kyla abejonių, geriausia visada kreiptis į sutartį prižiūrintį finansų konsultantą“, – aiškina J. Gražulevičienė.
Finansų konsultantas negali sustabdyti rinkų svyravimų, tačiau gali padėti klientui išlaikyti racionalų požiūrį tuo metu, kai emocijos skatina elgtis priešingai.
Vis dar gajus ir kitas įsitikinimas – kad taupyti apskritai neverta, nes, atėjus laikui, pinigai bus nieko verti.
„Tiesos tame yra, jei pinigai neįdarbinami. Įsivertinus toleranciją investavimo rizikai ir pasirinkus tinkamus investicinius fondus, galima siekti rezultatų, kurie kompensuoja infliaciją ir ilgainiui padidina santaupų vertę. Tai efektyviau nei laikyti pinigus sąskaitoje ar namų seife. Neleiskite santaupoms tiesiog gulėti sąskaitoje – „neįdarbinti“ pinigai praranda vertę“, – pabrėžia J. Gražulevičienė.
