Sekite 15min Google
Didėjantis chaosas ir nenuspėjamumas, ypač pirmojoje konflikto fazėje, sukelia baimę, kuri atsispindi rinkos rezultatuose (nestabilume) bei skatina kapitalo traukimąsi (paskirstymo pokyčius).
Prieškario neapibrėžtumas skatina didesnį suvokiamos rizikos jausmą nei pats karas ir grėsmė, kai ji tampa realybe. Kylantis geopolitinis neapibrėžtumas akcijų rinkoje tiesiogiai didina rizikos priemokas ir skatina staigius investuotojų pozicijų koregavimus.
Tyrimai atskleidžia, kad finansų rinkų grąža yra tiesiogiai priklausoma nuo investuotojų baimės lygio. Nerimas ir atsargumas rinkose slopina pelningumą, o pasitikėjimas – jį didina.
Baimės lygis finansų srityje yra matuojamas specialiais instrumentais. Pagrindiniai iš jų: rinkos nepastovumo VIX indeksas ir Baimės ir godumo indeksas.
Pradiniame konflikto etape plačiojoje rinkoje dažnai stebima reakcija, kai vengiama rizikos, o tai lemia trumpalaikį išpardavimą. Siekdami išvengti galimų nuostolių, investuotojai parduoda rizikingesnį turtą. Vėliau, pradiniam šokui atslūgus, akcijų kainos atsigauna. Rinka orientuojasi į ateitį ir greitai prisitaiko.
Vidutinė vienos dienos rinkos reakcija į istorines geopolitines krizes – įskaitant karus ir teroristinius išpuolius – tokio įvykio pradžioje yra maždaug -1 proc.
Rinkos reakciją lemia ne pats konfliktas, o jo ekonominiai padariniai ir galima įtaka šalies ar pasaulio ūkiui.
Rinka atsigauna po 28 dienų
Reikšmingi geopolitiniai įvykiai dažnai neturi ilgalaikio neigiamo poveikio akcijoms ir platiems rinkos indeksams. Tai patvirtina dešimtmečių akcijų rinkų duomenys.
Remiantis geopolitinių įvykių nuo Antrojo pasaulinio karo analize, po 73 proc. ginkluotų konfliktų, kilusių po Antrojo pasaulinio karo, akcijų rinkos rezultatai praėjus vieneriems metams po agresijos akto buvo teigiami.
Po 73 proc. ginkluotų konfliktų, kilusių po Antrojo pasaulinio karo, akcijų rinkos rezultatai praėjus vieneriems metams po agresijos akto buvo teigiami.
Išanalizavus 20 didžiausių karinių konfliktų, paaiškėjo, kad „S&P500“ indeksas nuo sukrėtimo pradžios vidutiniškai krito 6 proc. 19-oje iš šių 20 atvejų rinkai prireikė vidutiniškai vos 28 dienų, kad ji sugrįžtų į lygį, buvusį prieš įvykį. Taip nutiko nepaisant to, kad kai kurios intervencijos užsitęsė itin ilgai – metų metus ar net dešimtmečius. Kitaip tariant, istoriškai konkretaus konflikto trukmė beveik neturėjo įtakos rinkos dinamikai.
Vienas iš naujausių pavyzdžių, iliustruojantis ilgalaikį rinkos atsparumą neapibrėžtumo laikotarpiais – „S&P 500“ indeksas, kuris iškart po 2022 m. vasario 24 d. įvykusios Rusijos invazijos į Ukrainą smuko daugiau nei 7 proc., tačiau per mėnesį atsigavo ir pakilo virš lygio, fiksuoto prieš prasidedant karinei invazijai.
Geopolitinės įtampos laikotarpiais didelės kapitalizacijos rinkos portfeliai turi pranašumą prieš mažos ir vidutinės kapitalizacijos portfelius. Didelės kapitalizacijos įmonių rinkos ir pasauliniu mastu diversifikuoti tokių įmonių indeksai (pvz., „S&P 500“ ir „MSCI World“) greičiau atsigauna po geopolitinių sukrėtimų – tai lemia tarptautinių įmonių veiklos ir pajamų šaltinių diversifikacija bei jų finansinis lankstumas (turimi finansiniai rezervai).
Tuo tarpu vietos rinkos arba mažesnės kapitalizacijos įmonių rinkos susiduria su koncentruota ekonomine žala, ilgalaikiu kapitalo nutekėjimu ir regioninių tiekimo grandinių sutrikimais. Istoriškai didelės kapitalizacijos įmonių akcijos generavo teigiamą viršnorminę, papildomą grąžą (įvertinus riziką) laikotarpiais, kai rinkoje vyravo didelis svyravimas, tuo tarpu mažos kapitalizacijos įmonių akcijos dažnai menkai apsaugo nuo vertės kritimo. Neapibrėžtumo laikotarpiais investuotojai visame pasaulyje dažnai teikia pirmenybę didelėms įmonėms.
Nors tiesioginis karinis konfliktas sukelia nestabilumą ir didelius svyravimus finansų rinkose, dėl jo kylantis neapibrėžtumas formuoja rinkos dinamiką ir dažnai sukuria savotišką „trapų atsparumą“: akcijų rinka kyla nepaisant geopolitinės rizikos ir didėjančio pažeidžiamumo. Rinka greitai įvertina realaus ekonomikos nuosmukio scenarijų, daugiausia dėmesio skirdama ilgalaikiams įmonių pelno rodikliams, pinigų politikai ir struktūriniams augimo veiksniams.
Įtakos turi ne tik karai
Kariniai konfliktai nėra vieninteliai įvykiai, darantys įtaką plačiajai akcijų rinkai – ne mažiau svarbi ir platesnė makroekonominė aplinka. Tokiu laikotarpiu rinka tampa nestabili, vyksta akcijų išpardavimai kaip reakcija į rizikos mažinimą.
Pavyzdžiui, 2008 m. finansų krizė nulėmė akcijų rinkos kritimą tuo metu, kai vyko karas Afganistane (2001–2021 m.), tačiau šis nuosmukis niekaip nebuvo susijęs su pačiais kariniais veiksmais.
2020 m. vasarį, rinkoms pradedant suvokti galimą COVID-19 poveikį pasaulio ekonomikai, „S&P 500“ indeksas per mėnesį smuko beveik 30 proc., o kasdieniai kainų svyravimai svyravo nuo -10 proc. iki +7 proc. Šie svyravimai atspindėjo didelį neapibrėžtumą dėl pandemijos trukmės ir masto.
Kitas pavyzdys – JAV prezidentas D. Trump, kuris 2025 m. balandžio 2 d. – šią datą pavadinęs „Išsivadavimo diena“ (angl. Liberation Day) – paskelbė apie didžiulį importo muitų paketą prekėms, taikomą daugeliui šalių ir baudžiamuosius tarifus (angl. punitive tariffs) kelioms šalims.
Po šių pranešimų balandžio 3 ir 4 d. JAV akcijų indeksai smarkiai krito: „Dow Jones“ – 9,25 proc., „S&P 500“ – 10,8 proc., o „NASDAQ“ – 5,8 proc. Balandžio 9 d., reaguodamas į besitęsiantį finansinį nestabilumą, prezidentas D.Trump paskelbė, kad 90 dienų bus taikomas daugumos muitų (išskyrus taikomus Kinijai) moratoriumas. Šis pranešimas lėmė staigų akcijų rinkų kilimą: „Dow Jones“ pakilo 7,87 proc., „S&P 500“ – 9,52 proc., o „NASDAQ Composite“ – 12,16 proc.
Didėja susidomėjimas gynybos pramone
Nors geopolitiniai sukrėtimai sukelia trumpalaikį neapibrėžtumą, ilgalaikė rinkos dinamika išlieka nepakitusi. Investuotojai negali kontroliuoti pasaulinių įvykių, tačiau gali valdyti rizikos lygį ir diversifikaciją (turto paskirstymą).
Ekonomikoje, veikiančioje „karo rūke“, kai dėl aktyvaus karinio konflikto rinkoje jaučiamas didelis geopolitinis neapibrėžtumas, sukeliantis kainų nepastovumą ir tiekimo grandinių sutrikimus, karo trukmei esant neaiškiai, investuotojai renkasi saugias investicijas, tokias kaip taurieji metalai, pvz., auksas.
Gynybos sektoriaus akcijos yra dar viena rizikos mažinimo priemonė – savotiškas „saugus uostas“, apsidraudimas geopolitinės rizikos akivaizdoje. Šios akcijos yra laikomos saugaus sektoriaus akcijomis.
Karinės technikos – pavyzdžiui, orlaivių, karo laivų ar priešraketinės gynybos sistemų – gamyba trunka ne vienus metus. Įmonės dirba su didžiuliais užsakymų paketais, kurie garantuoja stabilias pajamas ilgą laiką net ir pasibaigus konfliktui. Gynybos sektoriaus akcijos, panašiai kaip auksas, pastaraisiais metais buvo itin paklausios ir aplenkė bendrus rinkos indeksus.
Gynybos sektoriaus akcijos didelės geopolitinės įtampos ir regioninių konfliktų eskalacijos laikotarpiu dažnai elgiasi priešingai nei plačioji rinka – didelių JAV ir Europos gynybos rangovų akcijų kainos kyla, dažnai statistiškai reikšmingai viršydamos vidutinę akcijų rinkos grąžą. Kitaip tariant, prastėjanti geopolitinė padėtis atveria didesnes galimybes investuotojams. Šį pranašumą lemia lūkesčiai, susiję su didėjančiomis karinėmis valstybės išlaidomis ir tvariomis pajamomis konflikto metu bei po jo.
Geopolitinė įtampa ir karinės galios stiprinimas gali duoti tiesioginės naudos gynybos sektoriui, nes konfliktai sparčiai augina ginkluotės bei šaudmenų paklausą. Greitai eikvojamos karinės atsargos verčia vyriausybes skubiai teikti naujus užsakymus gamykloms. Tai ne tik padeda atkurti rezervus, sunaudotas atsargas, bet ir skatina ilgalaikes investicijas bei skubų gamybos pajėgumų išplėtimą, tikintis didesnių gynybos biudžetų. Dažniausiai pramonė šiuos pajėgumus planuoja iš anksto, dar iki konfliktų pradžios, taip pati formuodama modernios ginkluotės ir amunicijos poreikį.
Ilgalaikės sutartys užtikrina stabilias pajamas, o tai palaiko akcijų vertę. Tačiau sektoriuje galimos kainų korekcijos, jei akcijos taps pernelyg brangios. Didesnė vertė, aukštas kainos ir pelno santykis (P/E) riboja būsimą augimą.
Nurimus kariniams konfliktams šio sektoriaus įmonių akcijos pinga
75 pasaulio, daugiausia Europos, JAV ir Pietų Korėjos gynybos bendrovių analizė atskleidė, kad geopolitiniai įvykiai smarkiai veikia šio sektoriaus akcijų grąžą. Poveikis nėra vienodas. Jis priklauso nuo įvykio trukmės, masto ir to, kaip rinka vertina ateities grėsmes.
Pasibaigus konfliktams ir gynybos biudžetams grįžus į įprastą lygį, karinės pramonės įmonių akcijos dažnai pinga.
Kaip gynybos sektoriaus akcijos po staigaus šuolio paprastai išgyvena korekcijos ar stabilizavimosi etapą, taip vyksta kainų korekcija arba pereinama į konsolidacijos fazę nuslūgus aktyviems konfliktams, sumažėjus grėsmei ir stabilizavusis kariniams biudžetams. Akcijų kainos svyruoja horizontaliai, siaurame diapazone (koridoriuje), nes ilgalaikio augimo potencialas jau yra įskaičiuotas į kainą, todėl vietos greitam tolimesniam koeficientų P/E didėjimui lieka mažai.
Gynybos sektoriaus akcijų konsolidacijos etape rinka pereina nuo spekuliacinio augimo laikotarpio, kurį dažnai skatina staigus geopolitinės įtampos didėjimas ar pranešimai apie biudžeto išlaidas, į stadiją, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas suplanuotų tikslų įgyvendinimui. Svarbiausia tampa atskirų įmonių gebėjimas efektyviai vykdyti turimus daugiamečius užsakymus ir išlaikyti pelningumą (pelno maržas). Savo ruožtu pelningumui neigiamą įtaką gali daryti augančios tiekimo grandinės sąnaudos, darbo jėgos trūkumas ir fiksuotos kainos sutartys.
Kokios alternatyvos?
Kadangi gynybos sektoriaus akcijų rinkos augimas slūgsta, investuotojai gali atitinkamai rotuoti kapitalą tarp sektorių, siekdami didesnio augimo ar geresnio pajamingumo.
Esant sparčiam ir sinchroniškam ekonomikos augimui, kapitalas dažniausiai nukreipiamas į ciklinius sektorius – žaliavas (medžiagas) bei energetiką. Palankios palūkanų normos skatina lėšas vėl nukreipti į didelio kintamumo ir rinkos svyravimams jautrias technologijų, dirbtinio intelekto ir programinės įrangos įmones, kurių beta koeficientas viršija 1,5.
Finansų reguliuotojai, pavyzdžiui, Europos centrinis bankbas (ECB), įspėja dėl galimos turto vertės korekcijos, susijusios su didelio populiarumo sulaukusiomis šios tematikos investicijomis. Dar viena alternatyva gynybos akcijoms – stabilesni būtiniausių vartojimo prekių, sveikatos priežiūros ir komunalinių paslaugų sektoriai. Šiems sektoriams būdinga neciklinė, neelastinga paklausa. Paprastai jie turi mažas beta vertes ir mažesnius kainų svyravimus rinkos korekcijų metu.
Alternatyva gynybos sektoriui – kitos apsauginės akcijos: būtiniausių vartojimo prekių, sveikatos priežiūros ir komunalinių paslaugų sektoriai. Šioms sritims būdinga neciklinė, neelastinga paklausa, žemi beta koeficientai ir mažesni kainų svyravimai rinkos korekcijų metu.
Taigi, apibendrinkime akcijų rinkos reakciją į geopolitinę įtampą kainų pokyčių ir investicijų grąžos požiūriu.
Karai bei tarpvalstybiniai konfliktai ne tik destabilizuoja geopolitinę aplinką, bet ir tiesiogiai veikia kapitalo rinkas: trikdo prekybos srautus, iškraipo turto pasiūlos ir paklausos santykį bei mažina investuotojų pasitikėjimą. Tokie struktūriniai pokyčiai transformuoja investicinį klimatą, keičia rinkos dalyvių elgseną ir lemia akcijų rinkos dinamiką.
Pirminė akcijų rinkos reakcija į geopolitinius konfliktus ir karus beveik visada būna neigiama, sukelianti trumpalaikį neapibrėžtumą. Dėl stiprėjančios rizikos baimės staigiai krenta pagrindiniai akcijų indeksai. Investuotojai skubiai traukiasi iš rizikingų turto klasių ir renkasi saugesnes alternatyvas.
Geopolitinių krizių sukeltas rinkos nuosmukis paprastai būna trumpalaikis. Ilgalaikes rinkos tendencijas lemia įmonių pelningumas ir ekonomikos augimas, o ne geopolitinės naujienos ar konfliktai. Geografinė ir sektorinė portfelio diversifikacija švelnina neigiamą krizių poveikį.
Geopolitinės įtampos ir konfliktų laikotarpiais gynybos sektoriaus akcijos dažnai lenkia bendrąją rinką. Staigūs regioniniai konfliktai sukelia tiesioginį spekuliacinį akcijų kainų kilimą dėl padidėjusių pirkimų apimčių – „bėgimo prie ginklų“.
Gynybos sektorius yra atsparus ekonominiams ciklams ir dažnai veikia anticikliškai. Ekonominio nuosmukio laikotarpiais ginkluotės poreikis nesumažėja, o dėl išaugusios geopolitinės įtampos bei valstybių prioriteto nacionaliniam saugumui – dažnai net išauga. Gynybos sektoriaus akcijos laikomos apsauginiu turtu, aktyvu.
Svarbiausias gynybos sektoriaus akcijų vertės veiksnys yra valstybių gynybos biudžetai. Gynybos biudžeto dydį pirmiausia lemia geopolitinės grėsmės nacionaliniam saugumui, valstybės saugumo politika ir įsipareigojimai tarptautiniuose aljansuose. Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos ir JAV gynybos įmonių akcijos sparčiai kilo.
Investuotojams gynybos pramonė patraukli dėl ilgalaikių, vyriausybės patvirtintų sutarčių, užtikrinančių garantuotus pajamų srautus. Dėl šios monopsoninės rinkos specifikos sektoriaus veiklos rezultatai yra itin nuspėjami ir patikimi, todėl gynybos bendrovių akcijos dažnai priskiriamos apsauginiam turtui.
Lėtėjant gynybos sektoriaus akcijų augimui, investuotojai, ieškodami didesnės grąžos, savo kapitalą perkelia į kitus sektorius.
Kokia yra plačiosios akcijų rinkos reakcija į dabartinį karą Artimuosiuose Rytuose?
2026 m. pirmąjį ketvirtį pasaulinėse akcijų rinkose vyravo itin nepastovi dinamika. Laikotarpį pradėjusios su teigiamomis perspektyvomis ir optimizmu, vėliau rinkos įžengė į korekciją ir užfiksavo kritimą. Karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose gerokai išbalansavo pasaulines energetikos ir logistikos grandines, kėlė grėsmę pasaulio ekonomikai ir lėmė padidėjusias gamybos sąnaudas.
Tačiau pasaulinės akcijų rinkos parodė atsparumą JAV ir Irano konflikto metu. Nepaisant sukrėtimų, dėl paliaubų ir su DI susijusių technologijų sektoriaus plėtros – srities, kurios paklausa iš esmės nėra susijusi su pastarąja energetikos krize, – akcijų rinkos sugebėjo atsigauti. Nors pradžioje akcijų rinkose fiksuoti dideli svyravimai, vėliau kainų kryptis tapo teigiama, o pagrindiniai akcijų indeksai pademonstravo augimą. Investuotojų pasitikėjimą ir teigiamus lūkesčius visiškai pateisino faktiniai finansiniai veiklos rezultatai.
O kaip reagavo gynybos sektoriaus įmonių akcijos į JAV ir Izraelio konfliktą su Iranu?
Pradinis atsakas: staigus akcijų kainos šuolis iki istorinių aukštumų. Po pirmųjų konflikto savaičių gynybos akcijų kilimas prarado pagreitį, o dalies bendrovių kapitalizacija pradėjo trauktis. Konfliktas išryškino specifines gynybos technologijų sritis (subsektorius), sulaukiančias didžiausio investuotojų dėmesio.
