Nemažai ekspertų sako, kad investuoti į akcijas ar akcijų fondus (ypač – mažiau patyrusiems investuotojams) pastaruoju metu būtų itin rizikinga, nes dėl geopolitinių įvykių ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų rinkos stipriai svyruoja ir bet kada gali patirti tikrą sukrėtimą. Todėl verta apsvarstyti ne tokius rizikingus investavimo būdus, kurie generuoja fiksuotą ir planuojamą grąžą.
Patyrę investuotojai pirmiausia stengiasi sukauptas lėšas išsaugoti, kad jos nenuvertėtų ar neprapultų, ir dar generuotų papildomą grąžą, todėl dažnai renkasi konservatyvesnius ir mažesnės rizikos investavimo instrumentus. Neatsitiktinai garsusis investuotojas Warrenas Buffettas yra pasakęs, kad pirmoji investavimo taisyklė yra neprarasti pinigų, o antroji investavimo taisyklė – nepamiršti pirmosios taisyklės.
Ar 3–4 % – geriausias pasirinkimas?
Įvairios apklausos rodo, kad investavimas į nekilnojamąjį turtą (NT), ypač – būstą nuomai vis dar išlieka gan populiariu lietuvių pasirinkimu. Taip yra todėl, kad NT daugeliui atrodo saugus, aiškus ir „apčiuopiamas“ turtas, nes jį galima „pamatyti ir paliesti“.
Tiesa, situacija keičiasi, nes Vilniaus ir kitų Lietuvos didmiesčių būsto rinkoje kainos per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo. Už 100 tūkst. eurų sostinėje dabar galima įsigyti nebent mažos kvadratūros senos statybos butą miegamajame rajone, studijos tipo būstą tolimesnėje miesto dalyje arba kitą objektą, kuriam gali reikėti nemažai papildomų investicijų remontui.
Tokio turto nuomos grąža paprastai svyruoja apie 4–5 % per metus prieš mokesčius ir išlaidas. Įvertinus remontą, laikotarpius be nuomininkų, administravimą, mokesčius, realioji grąža dažnai sumažėja iki 3–4 %.
Be to, investuojant visą sumą į vieną būstą atsiranda didelė koncentracijos rizika, nes visas kapitalas tampa priklausomas nuo vieno objekto ir vienos rinkos.
Alternatyva – investuoti į NT netiesiogiai
Pastaraisiais metais vis daugiau investuotojų renkasi kitą kelią – investuoti į nekilnojamąjį turtą netiesiogiai, o per sutelktinio finansavimo, dar vadinamo koinvestavimu, platformas.
Tokiu būdu galima dalyvauti NT projektuose neperkant viso objekto, o kartu su kitais investuotojais finansuoti jo vystymą ar įsigijimą.
Kodėl koinvestavimas tapo patrauklus?
Investuojant 100 tūkst. eurų per sutelktinio finansavimo platformas atsiranda keli privalumai.
1. Diversifikacija. Vietoje vieno buto galima paskirstyti kapitalą į kelis ar net keliolika skirtingų projektų. Taip pat galima diversifikuoti savo portfelį geografiškai – per platformą įdarbinti savo pinigus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Tai sumažina investavimo riziką. Net jei kuris projektas nepavyktų, likusi portfelio dalis ir toliau generuotų grąžą.
2. Didesnė potenciali grąža. Toks NT projektų finansavimas per platformą dažnai siūlo apie 8–11 % fiksuotą metinę grąžą (priklausomai nuo projekto ir rizikos). Tai gerokai daugiau nei būsto nuomos pajamingumas.
3. Pasyvus investavimas. Nereikia ieškoti nuomininkų, rūpintis remontu, spręsti priežiūros, administracinių klausimų. Investuotojas tiesiog į savo sąskaitą gauna uždirbtas palūkanas.
4. Nereikia įšaldyti kapitalo. Investicijos laikotarpis dažnai siekia 6–24 mėnesius, todėl pinigai nėra „užrakinti“ dešimtmečiams, kaip perkant būstą.
5. Galimybė investuoti į didesnius projektus. Turint net ir nedidelę sumą (tarkim, vos 500 eurų) galima dalyvauti aukštesnės klasės projektuose Europoje ir Baltijos šalyse, į kuriuos investuoti individualiai būtų sudėtinga ar išvis neįmanoma.
6. Paprastesnis ir palankesnis apmokestinimas. Investuojant į butą nuomai gali tekti mokėti GPM nuo nuomos pajamų, o pardavus – ir nuo turto vertės prieaugio. Be to, gali atsirasti prievolė mokėti didesnius progresinius GPM tarifus, nes NT pardavimo pelnas nuo 2026 m. įskaičiuojamas į bendras metines pajamas, taip pat – NT mokestį. Išlaidas didina ir mokesčiai NT brokeriui, notarui, Registrų centrui ir kt.
Investuojant per sutelktinio finansavimo platformas mokestis dažniausiai mokamas tik nuo gautų palūkanų, o investicijas galima patogiai reinvestuoti, efektyviai išnaudojant sudėtinių palūkanų efektą ir pasinaudojant investicinės sąskaitos lengvata.
7. Kodėl šis būdas laikomas konservatyviu? Sutelktinio finansavimo platformos atlieka projektų atranką ir rizikos vertinimą, užtikrina turto įkeitimą (hipoteką) bei kitus investuotojų lėšų apsaugos mechanizmus.
Tad toks investavimo būdas sumažina portfelio riziką, o potenciali metinė grąža gali viršyti NT nuomos rezultatus. Be to, investuotojui nereikia pačiam rūpintis įsigytu NT turtu ir jo priežiūra.
Todėl vis daugiau investuotojų, užuot pirkę butą nuomai, investuoja į kelis NT projektus per platformas. Arba renkasi derinti abu šiuos investavimo būdus – NT pirkti tiesiogiai ir pinigus įdarbinti per platformas.
Išskirtiniai projektai – nuo Baltijos šalių iki Pietų ir Šiaurės Europos
Viena iš tokių gerą vardą užsitarnavusių platformų yra europinė koinvestavimo platforma „Letsinvest“, kuri suteikia galimybę plačiai diversifikuoti savo portfelį ir įdarbinti lėšas į išskirtinius NT projektus nuo Baltijos šalių iki Pietų ir Šiaurės Europos.
„Letsinvest“ yra pasirinkusi konservatyvią investavimo strategiją, kurią įgyvendina taikydama griežtą projektų atranką ir vertinimą. Visos investicijos platformoje užtikrinamos pirmine hipoteka įkeistu NT, o paskolų palūkanos – fiksuotos, todėl investuotojai iš anksto žino tikėtiną grąžą.
Nors „Letsinvest“ orientuojasi į didesnius investuotojus, o vidutinė per ją investuojama suma siekia daugiau nei 90 tūkst. eurų, tačiau pradėti investuoti per šią platformą galima vos nuo 500 eurų.
Tad galimybių patikimai įdarbinti laisvas lėšas rinkoje tikrai yra. Svarbiausia – neleisti pinigams gulėti sąskaitoje. 100 tūkst. eurų gali būti reikšmingas kapitalas, kuris, tinkamai paskirstytas, gali generuoti stabilias ir prognozuojamas pajamas.
Prisidėti prie konservatyvios rizikos išskirtinių NT projektų įgyvendinimo ir uždirbti fiksuotą metinę grąžą gali kiekvienas. Registruokitės „Letsinvest“ platformoje, pirmieji sužinokite apie naujausias investavimo galimybes bei ramiai ir užtikrintai auginkite kapitalą.
