Sekite 15min Google
Kaip ir dauguma, iš pradžių – tu nieko nesupranti. Nei kas tas bitkoinas, nei ką reiškia programuojami pinigai. Siūlo eurus siųsti į platformą keistu pavadinimu, pirkti skaitmeninį auksą, nes rytoj jis kainuos dvigubai, o poryt penkis kartus daugiau. Jau tuoj tuoj taps meinstrymu (visi norės pirkti, kaina kils). O tu pavėluosi.
2017 metai. Zimbabvėje neįmanoma pasitikėti bankais, kripto yra išeitis. Argentinoje hiperinfliacija ryja standartinę valiutą, kripto yra išeitis. Čia? Tavo dukra neserga keista liga, kuriai reikalinga operacija Amerikoj, tu neplanavai dalyvauti postapokaliptiniame realybės šou dėl didelės sumos pinigų. Tu net neturi dukros. Tau nereikia kripto.
Bet kabliukas užmestas. Nepasimiršta pasiūlymai praturtėti greitai ir lengvai. Kaip ir vyrai aukso karštinės metu keliavo ne iš būtinybės. Oportunistai. Jie turėjo pinigų (jų reikėjo kelionėms ir priemonėms), bet norėjo turėti dar daugiau + ieškojo nuotykio.
Nes nuobodulys yra rimta liga, o pinigai – galingas vaistas. Kiek ilgai gali žiūrėti į juokelius „Instagram“? Skaityti dar vieną manifestą „Facebook“? Tame mažai adrenalino, nėra rizikos.
Atsiradus investavimo į akcijas programėlėms telefonas rankose & spoksojimas į ekraną įgauna naujų spalvų. Ir motyvų. Tu čia ne šiaip, tu čia pinigus uždirbi. Po sandorio „Robinhood“ programėlė tau šauna konfeti per visą ekraną (ačiū už sveikinimus), o internetas tave vadina retail investuotoju. Malonu.
Nors tai beveik įžeidžiantis terminas. Suprask, parduotuvinis investuotojas, žemo lygio, tik technologijų dėka gavęs priėjimą prie „Apple“ akcijų. Anksčiau tai buvo įmanoma tik vyrams su kostiumais Wall Streete, o dabar ir tu, su treningais / žiūrėdamas Žalgirį / tarsi tarp kitko perki didžiausios pasaulyje įmonės akcijas!
Tik tiek, kad akcijų rinkoje judesys lėtas, o patarimuose dominuoja viena strategija: pirk ir pamiršk 10 metų. Ką veikti tuos 10 metų? Kas gali taip ilgai laukti? Taip atsiranda pasiūlymai eurus siųsti į platformą keistu pavadinimu, pirkti skaitmeninį auksą. Tada nereikės laukti – jau rytoj kainuos dvigubai, o poryt penkis kartus daugiau.
Tai ne tik pasiūlymas praturtėti. Tai kvietimas į nuotykį, bilietas į kitą pasaulį, išeitis nuo devynių iki penkių vergovės. Tai nėra geresnio gyvenimo pažadas. Tai yra kito gyvenimo pažadas. Ar įmanoma apie tai negalvoti pakeliui į darbą, 8:35 stovint sausakimšame autobuse?
Pradedi standartiškai. Atsidarai sąskaitą garsioje kriptokeitykloje. Suvilioja sakydami, kad viskas nemokama.
Pirma transakcija – 2 eurai! Reikia patikrinti, ar pinigai iš banko tikrai pasieks keityklą, ar perkant eurai pavirs bitkoinu. Tik tada merki visus 20. Sveikintinas atsargumas! Keista, kaip žmogus, kuris pergyvena dėl dviejų eurų, netrukus pradeda nesijaudinti dėl kelių šimtų ir neatsargiai elgiasi su tūkstančiais (apie tai – kitoje serijos dalyje).
Bitkoino kaina kyla. 20 netrukus virsta 22. Iškart skaičiuoji: jei būtum įdėjęs 200, būtų plius dvidešimt, o jei 2000 – plius du šimtai, o jei 20 tūkst. (tiek neturi) – du tūkstančius ir t.t. Ką tik drebėjai dėl 2 Eur, o dabar mintyse sukiesi keturių nulių zonoj.
Startupų kultūra pagimdė naujo tipo milijonierius – jie kostiumus iškeitė į džemperius, lakuotus batus į sportbačius. Instagrame nuo penktos ryto mina dviratį, gerdami smučius graindina dėl milijono. Kripto gimdo kitą milijonierių kartą – su šortais ir tapkėm. Jie čilina Balyje ir keliais paspaudimais generuoja šešiaženklį pelną. Tau tiktų (kol kas) generuoti ir ant sofos.
Bitkoino kaina kyla.
Tyleris Winklevossas (vienas „Facebook“ įkūrėjų) tweetina, kad bitkoinas niekada nemiega. Vienas didžiausių bitkoino savininkų Michaelas Sayloras: bitkoinas niekada neatostogauja. Jie apeliuoja į NASDAQ’as ir kitas akcijų biržas. Jos turi darbo laiką, o kriptoprekyba vyksta 24/7. Bet tau (kaip ir kitoms kriptosilkėms) tai reiškia ką kita: negali nežiūrėti į kainą.
Per dažnai staiga griebi telefoną, lyg skambintų (neskambina). Su trupiniais gėdos / su panikos priemaišomis veide. Keičiasi tavo elgesys – tampi irzlesnis, nekantresnis, vaikščiojantis ant adatų. Niekas nežino, apie ką tu galvoji, todėl prisigalvoja keisčiausių dalykų. Bet viskas paprasčiau – tu tiesiog galvoji apie pinigus.
Twitteris tave supranta, memai tave paguodžia.
Variantų paaiškinti, kam tau tas kripto, – daug. Gali pasakoti apie tikrąją demokratiją ir pinigus, kurių nemato jokia valstybė (nemato – tai ir mokesčių neuždės); apie naują finansų sistemą – kur pinigų transakcijos daromos be tarpininkų (be prakeiktų bankų); apie naująjį internetą (web3), paremtą decentralizuota blockchain technologija, kur vartotojai patys valdo savo duomenis (o ne „Google“, „Meta“).
Bet geriausias argumentas: p&l (pelno/nuostolių) eilutė. Turi jau plius penki šimtai. Šachas ir matas, jeigu ką.
Grafiko tikrinimas bei papildomi pirkimai sukuria įspūdį, kad rezultatas priklauso ne nuo aplinkybių, o nuo tavo veiksmų. Kylančioje rinkoje beveik bet koks sprendimas (pirkti, laikyti, papildomai investuoti) duoda teigiamą rezultatą. Tik ne todėl, kad sprendimas geras, o todėl, kad kyla visas rinkos vandens lygis. Klasika, vadinama klaidingu priežastingumu (angl. false causal attribution). Tu galvoji, kad esi genijus, nors tai tiesiog rinkos tendencija.
O kaip sakoma kriptopasaulyje – bull market'e (kai kainos stabiliai kyla į viršų) – proto nereikia. Reikia kiaušų. Reikia kiaušų pirkti daug.
Kaina kyla.
Internetas įsitikinęs – čia tik pradžia. Johnas McAfee (ekscentriškas technologijų milijonierius ir antivirusinės programos kūrėjas, vėliau tapęs ne mažiau ekscentriška kriptopasaulio figūra), 2017-ais projektuoja, kad bitkoino kaina per trejus metus pasieks 500 tūkst. Jei ne – pasižada suvalgyti savo penį stebint televizijos kameroms.
Gailiesi, kad nepirkai daugiau. Perki dar truputį.
Twitteris primena Gregą Schoeną. Kadaise stumdė bitkoiną už centus. Kiekvieną kartą pamatęs šitą tweetą skaičiuoji, kiek dabar tai būtų verta. Būtų verta daug. Neparduodi.
„BitConnect“ renginyje vyras prastu kostiumu ir blizgančia galva (Carloso Mot) entuziastingai intonuoja wasa wasa wasa wasa (reiškia what's up, vėliau tai tampa memu). Sako: „Leiskite jums pasakyti, vyrukai, kad aš pradėjau prieš 137 dienas su vos 25 610 dolerių. O šiuo metu aš jau turiu 140 000 dolerių!“
Jo klausosi pilna salė.
Kaina kyla. Kyla entuziazmas, pasitikėjimas savimi.
Stiprios / kūrybingos socialinių tinklų bendruomenės įtraukia juokingais, savalaikiais, tiksliais pastebėjimais. Jie nežino tavo vardo, nėra matę akyse, bet supranta, kaip jautiesi.
Su bitkoinu patenki į savotišką klubą ir įgauni teisę į atsilikusią liaudį žiūrėti iš aukšto – vargšeliai, jie neturi bitkoino. Tai juokinga. Gal kvaila. Bet tau – tai yra tiesa. Ir suprasti gali tik tie, kurie turi bitkoiną. Taip gimsta gentys ir judėjimai.
Bet turėti bitkoiną – nėra lengva. Kaina juda amplitudėmis. Krenta – kyla noras parduoti. Judesys aukštyn žemyn kelia spazmus, kankina vidinė kova tarp tikėjimo ir baimės. Bet jau spėjusi susiformuoti kriptokultūra padeda išsilaikyti / atsilaikyti.
Krentant kainai, kaip pas anoniminius – aktyvuojasi protokolai. Pvz. HODL.
HODL (su klaida parašyta hold – laikyti, t. y. neparduoti) atsirado dar 2013 m. viename forume, kai girtas (!) vartotojas parašė „I AM HODLING“ ir išdėstė, kodėl jis neparduos bitkoino. Tačiau masinį naudojimą įgavo tik po ketverių metų.
Twitteris hodlina. Perima ir adaptuoja popkultūros elementus – „Sostų karų“ herojus Holdoras tampa vienas hodlinimo simbolių. + Šiuolaikinė liaudies išmintis – when in doubt zoom out (kai abejoji – atsitrauk). Suprask – žvelgiant iš tolimesnės perspektyvos viskas kyla, čia laikinas nuopuolis. Judam, šiaip, į viršų.
Šiaudas. Išgyveni.
Nerimą (didesnį) sukuria štilis. Kai kaina nustoja smarkiai judėti. Tuomet visame kripto pasaulyje jaučiama kažkas panašaus į scenas iš Hitchkoko filmų. Tyli įtampa neaišku dėl ko.
Lyg būtum palikęs namie telefoną ir lifto tenka laukti vėpsant į duris. Siaubas! Bitkoino kaina per savaitę sujuda aplink 10 procentų, pažiūrėjus į grafiką apima apatija. Atsiduoda priversitine abstinencija. Nėra ką veikti, nebėra priežasties tikrinti. Kompulsyvus veiksmas lieka, bet geidžiamo rezultato – nėra.
Kripto tau siūlo tą patį, ką lošimo automatas kazino lankytojui – kintamo atlygio principu pagrįstą scenarijų (nenuspėjami laimėjimai, priešingai nei, pvz., ruletėje). Grafikas visada pateiks siurprizų. Kuo didesnė amplitudė – tuo daugiau norisi tikrinti. Kuo mažiau nuspėjamas rezultatas – tuo sunkiau save kontroliuoti.
Kainai snūduriuojant lygumose negauni dopamino pliūpsnių. Bet poreikis – lieka. Pradedi neplanuotus veiksmus – prekiauji on top. Mažomis sumomis. Maždaug – čia nauja sąskaita, kas jau nupirkta, lieka, o čia – atskiras trumpalaikis žaidimas (kalbiesi su savimi). Atsiranda papildomas poreikis tikrinti naujuosius sandorius. Jei priežasties nėra – priežastį galima sukurti.
O reikėtų sukurti planą, užsirašyti – kokiom aplinkybėm ir kainai esant parduosi savo bitkoiną. Tada beliktų laikytis susitarimo su savimi, atėjus išbandymams nereikėtų priimti sprendimo ant karštųjų. Bet kurti strategijas – per sudėtingas uždavinys.
Kainos judėjimo grafikas yra tavo kardiograma. Taip – per nuopolius, pakilimus ir štilius išgyveni iki gruodžio vidurio. Su šypsena skaitai apie bitkoiną, kurį, panašu, jau aptarinėja ir Vilniaus taksistai. Tu jau seniai turi, o jie tik dabar atranda.
2017 metų gruodžio 17 dieną valiuta pasiekia tam metui kosminę kainą – beveik 20 tūkst. už vienetą. Kriptopasaulį apėmusi psichozė. Atrodo, kad vakarėlis niekada nesibaigs. Juk gruodžio 1 dienos kaina beveik perpus mažesnė. Opa opa opa.
Johnas McAfee (žadėjo suvalgyti savo penį, jei BTC nepasieks 500 tūkst.) kelia statymą iki milijono. Kiti paišo technines analizes, braižo ir pasakoja apie hyperwave, bando perspėti, bet lieka išvadinti netikinčiais, heiteriais. Planas – hodlinti.
Tuk tuk, labas vakaras.
Gruodžio 22 d., vos po penkių dienų nuo bitkoino ATH (all-time-high, aukščiausios kainos). Per mažiau nei 24 valandas kaina smunka apie 45 % (nuo beveik 20 tūkst. dolerių iki maždaug 10,7 tūkst.). Tu nežinai, ką daryti. Tu dar pliuse, bet beveik pusė, atrodo, kišenėje gulinčių pinigų išgaravo.
Neigi. Tai laikina, HODL, esą vyksta manipuliacijos (dideli žaidėjai parduoda, numuša kainą ir susiperka dar). Klubas siūlo nepasiduoti. Aktyvuojamas dar vienas protokolas: Buy the dip (pirk, kol kaina žemai). Bloga situacija – tai galimybė, o ne signalas pasitraukti. Buy the dip ne šiaip žodžiai. Kartojami nuolat, jie virsta kūnu – kriptopasaulio tradicija, atkaklumo ir drąsos įrodymu.
Savotiškai buy the dip madai pritaria garsusis Warrenas Buffetas. Sako: „Būk drąsus, kai kiti panikuoja – panikuok, kai kiti yra drąsūs“; bet tau niekaip nekyla ranka pirkti. Va dabar reikia kiaušų pirkti! Bet tu jų neturi.
Elgiesi priešingai. Baimė motyvuoja. Parduodi pusę, kad išsaugotum dalį pelno. Iškart supranti – malonios išeities nebus. Jei pakils, verksi, kad pusę perdavei apimtas panikos, galėjai palaukti; jei nukris, verksi, kad prie 11 tūkst. kainos pardavei ne viską.
Sausio 6 d. kaina atšoka iki 17 tūkst eur. Buffetas buvo teisus, reikėjo pirkti! Sausio 16 d. – vėl 10 tūkst. Jei Buffetas buvo teisus – vėl reikėtų pirkti. Bet.
Sausio viduryje bitkoinas nukrenta žemiau psichologiškai ypač svarbios – 10 tūkst. dolerių už vienetą – sumos. Tik paskui sužinosi, kad šį krytį lėmė „CoinMarketCap“ (populiariausia pasaulyje kriptovaliutų duomenų platforma) sprendimas iš savo skaičiavimų algoritmų pašalinti Pietų Korėjos biržas (jose kainos buvo gerokai aukštesnės dėl didžiulės vietinės paklausos). Dėl šito reveranso visame pasaulyje kainos akimirksniu nukrito žemyn. Tai sukėlė paniką, algoritmai pradėjo masiškai pardavinėti bitkoiną. Paskui algoritmus sekei ir tu, prarasdamas beveik visą nerealizuotą pelną. Per vieną dieną rinka neteko šimtų milijardų dolerių vertės.
Ima pyktis. Kaltini influencerius (tweetini ant McAfee sienos su klausimu apie jo penio skonį). Kaltini vyriausybę, banginius (didžiuosius kriptotreiderius). Bet chaoso ir atsitiktinės įvykių eigos kaltinti neina, badysi pirštu į orą. McAfee neatsako.
O bitkoinas neturi jausmų. Krenta. Pradedi naujas derybas su savimi – strateguoji bandymas atgauti kontrolę. Dėlioji: jei kaina grįš į 15 tūkst., parduosi; reikia pirkti dar, kad sumažėtų pirkimo kainos vidurkis. Bet nesustabdysi upės bėgimo.
Vasario pradžia – dar sunkesnė. Vienu momentu kaina nukrenta žemiau 6 tūkst. Vėliau atšoka iki 11. Tu galvoji, kad praBuffetinai šitą laiką, išplauksi. Bet mėnesio pabaigoje „Google“ ir „Facebook“ nusprendžia uždrausti kriptovaliutų reklamas, kaina vėl krenta iki 7 tūkst. Kelias į meinstrymą – užsidaro, kriptogalaktikoje prasideda žiema, o tau – kriptodepresija.
Nebeįdomu. Nėra ką tweetinti. Net memai – ne tokie ir juokingi. Kainos judesiai kelia pasidygėjimą. Iki metų pabaigos BTC nusirita iki varganų 3,2 tūkst. Vakarėlis pasibaigė. Jei euforijos metu būtum pirkęs bitkoino už 1 tūkst., gruodžio vidury tebūtų likę 160. Taigi – 85 proc. minuso.
Pastebėta, kad kriptopasaulyje (taip pat ir lošimuose) vyrauja nuostolių aversija. Pralaimėjimo skausmas 2,25 karto stipresnis nei toks pats pelno džiaugsmas. Dingsta ne tik pinigai – dingsta rutina, dopamino pliūpsniai, trigeriai. Nėra veiksmų, kuriuos privalu atlikti.
Lieka vienintelė išeitis – susitaikyti. Parduoti į minusą – neapsimoka, apimtų begalinis pralaimėjimo jausmas. Tai, kad esi nevykėlis, taptų oficialu. Prasideda tikrasis HODL.
Pasijauti dar kvailesnis, kai perskaitai, kad centralizuotų biržų teiginys, esą prekyba nemokama, yra eilinis rinkodaros triukas. Keityklos tiesiog parduoda turtą už daugiau, nei jis vertas. O parduodant – nuperka už mažiau, nei jis vertas. Vadinamasis spreadas.
Yra posakis – jei tu nežinai, kaip jie uždirba pinigus, vadinasi, uždirba iš tavęs.
Akcijų prekiavimo programėlė „Robinhood“ prieš viešą savo pačių akcijų pasiūlymą (IPO) panaikina konfeti. Susilaukė kaltinimų, kad tai skatina neatsakingą investavimą, finansinių instrumentų pirkimą paverčia impulsyviu, pernelyg emocionaliu veiksmu. Žaidimas baigtas.
Žaidimas tik prasideda. Tu atrandi decentralizuotą kriptorinką. T.y. tikrą kriptorinką.
Bus tęsinys.
Šio teksto autorius gavo stipendiją iš Medijų rėmimo fondo.
