Sekite 15min Google
Augančių naftos kainų ir didėjančių palūkanų fone rinka rimtai sudvejojo investavimo į DI ateitimi. Nerimas tvyrojo jau kurį laiką: vieno iš DI debesijos paslaugų teikėjų „CoreWeave“ skola kraujavo, o draudimas nuo bankroto brango kaip ant mielių.
Katalizatoriumi šįkart buvo „Meta“ rezultatų skelbimas – nors pelnas solidus, bet investuotojai nerimauja dėl įmonės balanso ir pinigų srautų, kurie pirmą kartą tapo neigiami. Investicijų planai išlieka ambicingi (o tai iš pirmo žvilgsnio gera žinia visai ekosistemai), bet nerimą kelia, kaip tos investicijos finansuojamos. Iš pradžių buvo nuosavi pinigai, po to – skola. Dabar „Meta“ planuoja leisti ir papildomas akcijas – net technologijų gigantams tenka semtis vis brangesnių finansavimo šaltinių palaikyti investicijų tempą. O dar ir bazinė pinigų kaina didėja.
Technologijų išsipardavimas ir saugumo užuovėjos
„Nasdaq“ per dieną prarado beveik tris procentus vertės, stipriau kraujavo puslaidininkiai (-7 proc.). Čia yra ir tam tikras paradoksas – sparčios „Meta“ investicijos jiems reiškia tiesiogines pajamas, bet krenta jie taip pat sparčiau. „Nvidia“ akcijos smuko apie 4 proc., pačios „Meta“ – apie 8 proc. Bendras SP500 indeksas smuko 1,4 proc., bet kritimas koncentruotas technologijose. Kiti sektoriai atsilaikė geriau, tad tai nebuvo visiškai aklas išsipardavimas.
Audra buvo apėmusi ir kitas rinkas. Auksas smuktelėjo beveik 3 proc., nafta brango beveik 4 proc. Itin įdomios tendencijos vystėsi skolų rinkoje – daugelyje rinkų obligacijų pajamingumai mažėjo, investuotojai ieško saugumo. Baimė dėl DI sulėtėjimo reikštų ir lėtesnį ekonomikos augimą, o tai palanku obligacijoms. Skolos popieriai šįkart puikiai veikia kaip diversifikacija akcijoms. To paties negalima pasakyti apie Prancūzijos skolą, kuriai skolinimasis per dieną pabrango apie 0,25 proc. – itin daug.
Skirtingos DI ekosistemos perspektyvos
Kalbant apie technologijas dažnai suplakama labai daug dalykų ir yra pagrindo manyti, kad rinka kiek perlenkia lazdą. Galima išskirti tris pagrindinius ekosistemos sluoksnius – modelių gamintojai, infrastruktūros tiekėjai ir komponentų gamintojai. Kiekvienas iš sluoksnių turi skirtingą verslo modelį ir jų sėkmę lemia skirtingos sąlygos.
Modelių gamintojai „OpenAI“, „Anthropic“ nori kuo stipriau įsitirvinti, kad galėtų pelningai parduoti konkrečiai savo modelių paslaugų. Jiems reikia įrodyti ir konkurencinį modelių pranašumą, ir klientų polinkį mokėti už DI. Šiuo metu juos spaudžia didelė konkurencija iš atvirai prieinamų kiniškų modelių ir verslo modelio pelningumo įrodyti nepavyksta.
Infrastruktūros sluoksnį sudaro vadinamieji hyperscaleriai: technologijų milžinės, tokios kaip „Meta“ ir „Alphabet“ bei kiti duomenų centrus statantys žaidėjai, pavyzdžiui, „CoreWeave“. Jų verslo modelis didžiąja dalimi atrodo solidžiai, demonstruojamas geras duomenų centrų atsiperkamumas. Jiems ne taip svarbu, kokį modelį naudoja galutinis vartotojas. Svarbiau, kad DI kaip technologija prigytų.
Bėda ta, kad dalis smulkesnių žaidėjų stipriai pervertino savo plėtros galimybes ir jų skola atsidūrė rinkos dėmesio centre. Dalis šio sluoksnio žaidėjų itin jautrūs palūkanų pokyčiams, tad pasaulinis pinigų brangimas šią sritį veikė neigiamai.
Galų gale yra įvairūs komponentų gamintojai, nuo „NVIDIA“, „TSMC“ ir „ASML“, kurie sudaro pažangiausių mikroprocesorių gamybos grandinę, atminties lustų gamintojų („Micron“, „Samsung“ ir kt.) iki elektros generatorių ir kitų komponentų gamintojų. Jiems nerūpi, kas laimi DI lenktynes. Jiems svarbu, kad būtų daugiau naudotojų ir daugiau investicijų į duomenų centrus, nes tai reikš didesnį poreikį fizinei infrastruktūrai. Kita vertus, daugelis jų yra itin cikliški verslai, kurie yra po padidinamuoju stiklu ir bet koks ženklas apie investicijų sulėtėjimą kerta per jų vertę.
Žvelgiant į pastarųjų mėnesių tendencijas prasčiausiai atrodė modelių kūrėjų perspektyvos, kiti du ekosistemos sluoksniai, nors ir susiduria su individualiomis problemomis, atrodo turi stipresnį ir pelningesnį verslo modelį
Ar čia jau ciklo pabaiga?
Apie ciklo pabaigą spręsti dar gerokai per anksti. Pabaiga bus tuomet, kai pamatysime tikrą nusivylimą tarp sprendimų priėmėjų ir karpomas DI investicijas. Kol kas planai lieka vietoje, pagrindinių rinkos žaidėjų finansai išlieka tvirti. Investicijos gali toliau tęstis, bet ženklų kad investicijų ciklo tempas sulėtės daugėja, o kartu ir investuotojų skepticizmas. Skepticizmas nebūtinai yra blogai. Burbulo sprogimus dažniausiai žymi didžiulės euforijos laikotarpiai. O kritiškas investuotojų požiūris gali užtikrinti tvaresnį ir ilgesnį ciklo vystymąsi.
Vakarykštis ryškus akcijų rinkų nukraujavimas toli gražu ne pirmas sudvejojimas technologijų sektoriumi. Vien nuo 2025 m. pradžios buvo trys atvejai kai „NASDAQ“ indeksas krito daugiau nei 10 proc. Dabartinė korekcija (-7 proc. nuo piko) yra visiškai normos ribose. Pasitaisius energetikos situacijai ar kiek atslūgus įtampai palūkanų rinkose, optimizmas galėtų grįžti su trenksmu.
Kita vertus, šių dienų rinkų reakcija gerai sufleruoja investuotojams, kas padėtų apsisaugoti. Išsileidus DI burbului, tikėtina, sektų švelni recesija, kaip po „dot-com“ burbulo. Centriniai bankai kirptų palūkanas, o obligacijų kainos didėtų. Būtent pagal tokį scenarijų ir reagavo investuotojai į dabartinius rinkos svyravimus. Nerimaujantys dėl technologijų sektoriaus ateities šiame etape galėtų pagalvoti apie platesnį turto paskirstymą tarp kitų, saugesnių turto klasių.
