Buvusi Prancūzijos finansų ministrė reporteriams Frankfurte pareiškė, jog ECB būstinėje susitiks su centrinio banko darbuotojais, o kiek vėliau išvyks į Vokietijos sostinę.
Ch.Lagarde pažymėjo, jog sakys kalbą vakare įvyksiančioje ceremonijoje, kuri rengiama „mano draugo Wolfgango Schaeuble (Volfgango Šoiblės)“, Vokietijos parlamento pirmininko ir buvusio finansų ministro, garbei.
Vokietija bene garsiausiai kritikuoja beprecedentes skatinamąsias priemones, kurių ECB ėmėsi pastaraisiais metais. Pasak Berlyno, rekordiškai mažos palūkanų normos ir pigios paskolos kenkia Vokietijos indėlininkams.
Euro zonos centriniam bankui Ch.Lagarde vadovaus aštuonerius metus. Ji šiame poste pakeitė Mario Draghi, kuris ECB vadovo pareigas ėjo nuo 2011 metų lapkričio 1 dienos iki 2019 metų spalio 31-osios.
Ekspertai pažymi, jog Ch.Lagarde naujajame darbe pravers jos politiniai įgūdžiai, nes ECB valdančiojoje taryboje kaip tik rudenį kilo prieštaravimų dėl tolesnės pinigų politikos krypties.
ECB rugsėjo mėnesio posėdyje sumažino indėlių palūkanų normą 0,1 procentinio punkto iki minus 0,5 procento. Taip pat buvo nuspręsta įvesti daugiapakopę šios normos taikymo sistemą, kurioje dalis komercinių bankų indėlių Europos Centriniame Banke bus atleista nuo neigiamos normos. Tokiu būdu norima sušvelninti neigiamas normos sumažinimo pasekmes euro zonos bankams.
Kitos dvi pagrindinės palūkanų normos tąkart nebuvo pakeistos.
ECB vadovybė tame posėdyje taip pat nusprendė nuo lapkričio 1 dienos atnaujinti turto pirkimo programą, pagal kurią kas mėnesį bus perkama vertybinių popierių už 20 mlrd. eurų.
Rugsėjo mėnesio posėdis sulaukė prieštaringų vertinimų: Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Austrijos centrinių bankų vadovai viešai pasisakė prieš tam tikrus skatinamuosius veiksmus.
Spalio mėnesio posėdyje – paskutiniame, kuriam vadovavo M.Draghi – ECB pinigų politika nebuvo pakeista.
Spalio pabaigoje Ch.Lagarde davė keletą interviu, iš kurių ekspertai padarė išvadą, kad jos vadovavimas euro zonos centriniam bankui gali gerokai skirtis nuo M. Draghi stiliaus, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“.
„Kitaip negu kiti ECB vadovai, Ch.Lagarde yra politikos sunkiasvorė, – pažymėjo buvęs Airijos centrinio banko vadovo pavaduotojas Stefanas Gerlachas. – Ji supranta apribojimus, kurie taikomi politikams, ir yra gerai pasirengusi siekti visoms šalims naudingų sprendimų.“
Ch.Lagarde pažadėjo išnagrinėti ECB užsibrėžtus tikslus ir priemones, kuriomis gali naudotis centrinis bankas. Dėl to, pasak ekspertų, galiausiai gali būti pakeisti tiksliniai ECB politikos rodikliai ir atsisakyta labiausiai ginčytinų pozicijų.
ECB vadovai neturi vieningos nuomonės, ar obligacijų pirkimas turėtų tapti nuolatine ECB politikos priemone, ar turėtų likti išskirtine priemone, kuria būtų galima pasinaudoti kritiniais atvejais. Kai kuriems užkliūva tikslinis kiek mažesnės nei 2 proc. metinės infliacijos lygis, kai realioji infliacija euro zonoje yra maždaug perpus mažesnė.
