Kasmet vien IT sektoriuje sukuriama 2 tūkst. naujų darbo vietų, kurias beveik visada užima vyrai. Per dvejus vadovavimo asociacijai metus P. Vertelka pastebėjo, kad moterys yra klaidingai įsitikinusios, jog tokiam darbui netinka. INFOBALT vadovas tiki, kad šį nusistatymą gali pakeisti pirmoji šalyje moterų įtraukimo į TECH sektorių mentorystės programa „Women Go Tech“.
– Gal žmonių trūkumo problemai išspręsti užtektų apskritai visus skatinti rinktis IT ar inžinerinius mokslus? Kodėl reikia būtent moterų?
– Be abejonės visi yra skatinami rinktis IT ir inžinerinius mokslus, tačiau to nepakanka, nes merginos sudaro vos 10 proc. iš visų šios krypties studijas baigusių absolventų. Šis disbalansas akivaizdžiai rodo, kad tiek TECH sektorius, tiek šios srities karjeros nesirenkančios merginos praranda daug galimybių, nes čia kelią pastoja stereotipai ir kultūriniai barjerai, kuriuos privalome pašalinti. Pirmiausia norime atsikratyti įvaizdžio, kad TECH yra tik vyrams tinkama sritis, nes jau dabar, turime puikių pavyzdžių kai moterys ne tik sėkmingai dirba šiame sektoriuje, bet ir tampa lyderėmis.
Klaidingų įsitikinimų naikinimas prisidėtų prie to, kad moterys labiau išnaudotų galimybes ir atskleistų savo talentus TECH sektoriuje, kuriame vis dar dominuoja vyrai. Tokiu būdu padidėtų ir potencialių darbuotojų skaičius.
Antra, buvo atliekami įvairūs tyrimai, kurių metu programavo moterys ir vyrai, jų darbai buvo vertinami teisėjų komisijos, nenurodant tai moteris ar vyras. Jokių vertinimo skirtumų nebuvo, tačiau stereotipai atgijo, kai buvo identifikuota kas atliko darbą. Tada ir išryškėjo vertinimų skirtumai – moterims buvo skiriami prastesni balai.
Tokie tyrimai rodo, kad skirtumo tarp vyrų ir moterų atlikto programavimo kokybės nėra. Taigi, klaidingų įsitikinimų naikinimas prisidėtų prie to, kad moterys labiau išnaudotų galimybes ir atskleistų savo talentus TECH sektoriuje, kuriame vis dar dominuoja vyrai. Tokiu būdu padidėtų ir potencialių darbuotojų skaičius.
Na ir trečia, moterų įtraukimas į komandas duoda kokybinių ir emocinių privalumų. Bendrauju su Lietuvos IT įmonių žmogiškųjų išteklių specialistais, anot jų, mišrios vyrų ir moterų komandos dirba efektyviau, ten yra aukštesnis pasitenkinimas darbu, geresnė atmosfera. Tarptautinėse kompanijose komandos įvairovės užtikrinimas yra netgi būtina sąlyga įmonės kuriamos paslaugos ar produkto sėkmei užtikrinti. Mišrios komandos turi platesnį požiūrį, patirčių ir idėjų lauką nei tarkime išskirtinai vyriškos komandos, o tai tiesiogiai daro įtaką kuriamų sprendimų kokybei bei jų sėkmei rinkoje.
– Iš kur atsiranda ta atskirtis? Kodėl moterys nenori eiti į technologių sektorių?
– Manau, kad viskas prasideda nuo netinkamo profiliavimo. Vyrams priskiriamos technologijos, o moterims patraukliau atrodo humanitarinai ir socialiniai mokslai. Toks požiūris vis dar gajus nuo tada, kai kultūriniais sumetimais žmonėms buvom priskyrę darbus pagal lytį, arba manėme, kad kompiuteriniai žaidimai skirti tik berniukams. Dabar jau matome, kad toks požiūris pradėjo mums kenkti – praleidžiamos galimybes, negalime patraukti darbuotojų, neišnaudojame talentų. Toks įsisenėjęs, tačiau atgyvenęs kategorizaviams labai kiša koją.
– Kodėl pačiam kilo noras kažką keisti?
– Man lygybės klausimą kėlė sesuo. Ji nustatė standartą, kad moteris – nėra profesija. Sesuo buvo pirmasis žmogus, sakęs: „manęs nereikia statyti į virtuvę“ ir laužęs stereotipus. Tai, ką ji įskiepijo vaikystėje, man suformavo požiūrio pagrindą, kuriuo vadovaujuosi iki šiol. Niekada neskirsčiau žmonių pagal lytį, man bendradarbiavimas su merginomis ar vaikinais niekuo nesiskiria. Taip pat ir darbe – neskirstau, kad mergina turi dirbti vieną darbą, o vyras – kitą. Tikiuosi universalumo nepriklausomai nuo lyties. Lygiai taip pat normalu ir moteris inžinierė, ir vyras namų šeimininkas.
– Ar vadintum save feministu?
– Manau, kad feminizmo sąvoka yra sugadinta tų pačių stereotipų ar blogų pavyzdžių, kurie kaip tik supriešina vyrus ir moteris, todėl vengiu save laikyti feministu, nors galbūt ir derėtų. Teoriškai feminizmas orientuotas į politinę, ekonominę ir socialinę lyčių lygybę, tačiau dažniau tenka išgirsti, kad kaip tik moterims reikia išskirtinių teisių nei vyrams. Sutinku, kad kultūrinis žmonių skirstymas pagal lytį bei gajūs stereotipai apsunkina moterų galimybes naudotis politinės, ekonominės ir socialinės lygybės privalumais. Vis dėlto, dažnai pradedama kalbėti nebe apie lygybę, o imama siekti išimčių moterims taikymo. Pavyzdžiui, aiškinama, kad banke moterims paskolos turi būti su mažesnėmis palūkanomis nei vyrams. Juk ne tame esmė, tikslas yra suvienodinti galimybes moterims ir vyrams taip, kad nebereikėtų kurti išimčių, pagrįstų nelygybe.
– Neseniai su komanda iš „Global Shapers“, „INFOBALT“ ir „Teo”, „Omnitel“ pradėjote mentorystės programą „Women Go Tech“. Kam moterims reikalinga atskira programa, kur būtent su jomis dirbtų TECH srities žinovai?
– Būtent šios mentorystės programos esmė ir yra galimybių moterims įsitraukti į TECH sektorių suvienodinimas. Matome, kad moterys buvo uždarytos į stereotipų dėžutę. Mes norim tą dėžutę išlaužyti, kad ji nebebūtų barjeru. Tai galima įgyvendinti mentorių moterų ir būtinai pačių vyrų pagalba. Norime pasakyti, kad šiame sektoriuje moterys yra laukiamos, programa suteiks moterims galimybę siekti lygiavertiškos karjeros.
– Kodėl tokios programos, jūsų manymu, nereikia vyrams?
– Neteigiu, kad tokia programa nebūtų naudinga vyrams, tiesiog šiuo metu jaučiame, jog ji dėl anksčiau minėtų priežasčių reikalingesnė būtent moterims. Gali būti, jog ateityje kursime programas visiems asmenims, nediferencijuodami pagal lytį, tačiau šį kartą matome, kad TECH sektorius ir moterys neišnaudoja esamų galimybių bendradarbiauti kuriant abipusę sėkmę.
– Į programą kviečiamos ir tos moterys, kurios jau pradėjusios karjerą ir galvoja apie pokyčius. Ar jos turėtų realią galimybę konkuruoti darbo rinkoje su, pavyzdžiui, IT išsilavinimą turinčiu studentu?
– Taip, visiškai. Svarbu nepamiršti, jog siekiant vienos ar kitos darbo vietos, būtina turėti tam tikrų įgūdžių bei konkrečių žinių. Kvalifikacijos keitimas net kelis kartus per gyvenimą, tampa įprastu dalyku. Lietuvoje turime sėkmės istorijų, kuomet asmuo be IT pagrindų įstoja į „Infobalt Tech City IT akademiją“, per 10 mėnesių persikvalifikuoja ir jau vysto karjerą naujoje srityje. Tam nei amžius, nei lytis nėra kliūtis. O faktas, kad žmogus turi daugiau įvairios patirties, yra tik pliusas, vadinasi jis – geresnis darbuotojas.
– Mentorystės programoje dalyvaus tik kelios dešimtys merginų ir moterų. Ar toks nedidelis skaičius gali atnešti realius pokyčius?
– Žinoma, programoje nedalyvaus visos moterys, bet tikiu, kad žinia apie šią iniciatyvą paskatins ir joje nedalyvausiančias aktyviau ieškoti įvairių galimybių bei informacijos, kur įgyti naujų įgūdžių. Pačia mentorystės programa siekiame ne tik padėti dalyvėms pakreipti karjerą sėkminga linkme, bet ir padrąsinti savo aplinkoje būti lyderėmis, sektinais pavyzdžiais. Norime joms parodyti, kad patekti į technologijų sektorių įmanoma, kad galima laužyti stereotipus ir susikurti tokią pat sėkmingą asmeninę karjerą kaip ir kolegos vyrai.
