„LRT Ekonomikos forume“ trečiadienį dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis kaip vieną didžiausių Lietuvos problemų įvardijo žmogiškuosius išteklius.
 |
| Robertas Dargis |
„Mūsų mažėja. Nors grįžta daugiau, bet didžiausia bėda – emigruoja darbščiausi ir jauniausi, ta darbo jėga, kuri gali padaryti pokytį mūsų ekonomikoje“, – sakė R.Dargis.
Be to, rinkai nebeužtenka registruotų bedarbių – darbo pasiūla neatitinka paklausos: „Emigracija, stipriai nukraujinusi mūsų žmogiškuosius išteklius, reikalauja kitų priemonių. Pavyzdžiui, reikėtų diskutuoti apie mūsų migracijos politiką.“
Gapšiui trūksta pramogų
R.Dargio teigimu, Vyriausybės prioritetinis uždavinys turėtų būti darbo vietų kūrimas regionuose.
„Būtent ten reikia kurti darbo vietas. Šiandien savivalda yra visiškai neįtraukta į tų problemų sprendimą. Kiek teko kalbėti su merais važinėjantis po regionus, jie negali pasakyti, kokias jie turi infrastruktūras, kokius turi žmogiškuosius išteklius, kokį turi verslą, ko trūksta tam verslui. Turint padarytus namų darbus, būtų galima kalbėtis su Vyriausybe apie tam tikras programas regionuose, būtų galima kalbėti apie žmonių grąžinimą į tuos miestus“, – kalbėjo pramonininkų prezidentas.
Naivu įsivaizduoti, kad, jei Akmenėje bus pastatytas Disneilandas, ten visi pradės važiuoti, gerai jaustis, – ironizavo I.Šimonytė.
Jei į regionus nebus atkreiptas didesnis dėmesys, jie ir toliau skurs.
Laidoje dalyvavęs Vytautas Gapšys tikino, kad maži miestai darbuotojams yra nepatrauklūs – ten nėra ką veikti laisvalaikiu.
„Provincijoje nėra infrastruktūros, pramogų, užimtumo po darbo, nėra stadionų, sporto salių, nėra, ką veikti“, – kalbėjo V.Gapšys.
I.Šimonytė tokį V.Gapšio pareiškimą sutiko itin kritiškai: „Toks kalbėjimas primena 2007–2008 metus, kuomet važinėjimai po įvairius regionus baigdavosi tokiu jausmu, kad kiekvienas rajonas turi turėti savo multifunkcinį kultūros centrą, plaukiojimo baseiną.“
 |
| Ingrida Šimonytė |
Jos teigimu, negalima kurti tokios infrastruktūros, kurią vėliau turėtų išlaikyti mokesčių mokėtojai: „Naivu įsivaizduoti, kad, jei Akmenėje bus pastatytas Disneilandas, ten visi pradės važiuoti, gerai jaustis, jiems ten bus smagu ir bus, ką daryti.“
Premjeras Algirdas Butkevičius vis aiškino, kaip bus sukurta daug naujų darbo vietų spartinant renovaciją. Tačiau laidoje taip pat dalyvavęs Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius jam atrėžė: „Nepadarykim visų statybininkais.“
Šimonytė: valstybė darbo vietų neperi
„Valstybė neperi darbo vietų. Valstybė gali prikurti darbo vietų biudžetiniame sektoriuje, bet turi už tai ir sumokėti. Turime gerų pavyzdžių Pietų Europoje, kuo tai baigėsi“, – „LRT Ekonomikos forume“ kalbėjo Ingrida Šimonytė.
Valstybė esą turi padėti tiems, kas kuria darbo vietas, skatinti iniciatyvas, pritraukti žmones, kapitalą.
„Yra tam tikrų rinkos netolygumų vienose ar kitose vietose, kur Vyriausybės įsikišimas yra reikalingas. Bet tai nėra darbo vietų kūrimas“, – pabrėžė finansų ekspertė.
Ne mistinio užsibrėžimo, kad mes imsime ir pridrošime kaip buratinų darbo vietų, keliu reikėtų eiti, – mano I.Šimonytė.
Svarbiausia, norint padėti kurti darbo vietas, yra žmogiškojo kapitalo kokybė, galimybės pritraukti investicijas ir kitų problemų sprendimas, pavyzdžiui, korupcijos, kuri lemia investuotojų požiūrį į Lietuvą.
„Iš to, kaip į mus žiūrima, kaip bus norima pas mus ateiti, labai daug lemia būtent šitas aspektas. Ir ne tiek centrinėje valdžioje, bet tai, ką galima gauti regioniniame lygmenyje – ten, kur yra priimami sprendimai, kurie trukdo verslo plėtrai, projektų įgyvendinimui. Tai šituo keliu, o ne mistiniu užsibrėžimu, kad mes imsime ir pridrošime kaip buratinų darbo vietų, reikėtų eiti“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Nėra kvalifikuotų specialistų
„Pernai 45 tūkst. abiturientų baigė mokyklas. Iš jų informacinių technologijų egzaminą laikė tik 1800 vaikų. Dabar normaliam ūkio funkcionavimui reikia, kad kasmet apie 5 tūkst. IT specialistų ateitų į įmones. Šiandien jų tiesiog nėra. Jeigu mes kalbame apie aukštą pridėtinę vertę, reikia pasakyti, kad fizikos egzaminą laikė tik 3 tūkst. vaikų. Kalbant apie technologinį augimą, nėra ant ko jo auginti“, – kalbėjo R.Dargis.
Lietuvai šiai problemai spręsti būtų naudingos „Sodros“ – tai padėtų į šalį pritraukti kvalifikuotos darbo jėgos.
Jo teigimu, darbo rinkos problemos slypi Lietuvos švietimo sistemoje. Šiuo metu valdžia tokias ilgalaikes švietimo ir demografijos problemas tiesiog ignoruoja.
Šiandien ginčytis mes jau nebeturime laiko, – sakė LPK prezidentas.
„Diskusija, kuri vyksta tarp politinių partijų, įdomiai atrodo iš šono, bet mes giluminių problemų dar nepradėjom spręsti. Reikia žymiai rimtesnio politinių partijų požiūrio, didesnio ir platesnio sutarimo dėl valstybės problemų sprendimo.
R.Dargio teigimu, Lietuvą kamuoja fundamentalios problemos – emigracija, demografijos problemos, nereformuota „Sodra“ ir griozdiška sveikatos apsaugos sistema.
„Reikia suprasti, kad šiandien ginčytis mes jau nebeturime laiko. Turime ieškoti plataus partijų susitarimo. Problemos – identifikuotos. Ką daryti – aišku. Reikia sutarti dėl sprendimų ir juos daryti“, – sakė R.Dargis.
Jo teigimu, Lietuvai ir verslui dabar reikia įkvepiančios lyderystės, politikų, matančių problemas ir jas sprendžiančių.
