Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Įsigaliojo naujas Darbo kodeksas: 5 dažniausiai užduodami klausimai

Darbdavys
123rf.com / Darbdavys
Šaltinis: 15min
4
A A

Šeštadienį pradeda galioti Darbo kodeksas. Dokumentas naujas, neaiškumų – daug, todėl 15min paklausė Eglės Radišauskienės, socialinės apsaugos ir darbo viceministrės, ko dažniausiai klausia darbuotojai ir darbdaviai.

Šeštadienį įsigalioja ilgai Seimo ir kitų institucijų koridoriais valkiotas naujas Darbo kodeksas. Jis įteisins lankstesnius darbuotojų ir darbdavių santykius: naujas darbo sutartis ir lankstesnį darbo laiką, mažesnes išeitines išmokas, priemokas už lojalumą, darbo tarybas ir pan.

15min išskyrė 5 svarbius ir dažnai užduodamus klausimus apie liepą įsigaliojančius darbo santykių pokyčius.

1. E.Radišauskienės teigimu, daugiausia klausimų vis dar kyla dėl atostogų. „Klausia, kaip dabar bus, kaip man perskaičiuos, ar aš nukentėsiu. Atostogos yra pats svarbiausias klausimas. Ir dabar darbuotojai atostogauja kalendorinėmis dienomis, o apmoka tik už darbo dienas. Mes ir nusprendėme eiti prie darbo dienų“, – 15min aiškino viceministrė.

Valstybinė darbo inspekcija aiškina, kad liepą atostogų dienos, kurias turi sukaupęs darbuotojas, bus perskaičiuojamos iš kalendorinių į darbo dienas.

Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena.

Vida Press nuotr./Atostogos
Vida Press nuotr./Atostogos

Taigi, jei darbuotojas 2017 m. sausio 1 d. turi sukaupęs, pvz., 7 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, šios dienos taps 5 darbo dienomis kasmetinių atostogų, 14 kalendorinių dienų atostogų taps 10 darbo dienų kasmetinių atostogų ir t.t. (skaičiuojama proporcingai).

Perskaičiuojant atostogas gautas ne pilnas atostogų darbo dienų skaičius turėtų būti apvalinamas darbuotojo naudai, pvz., 4,2 darbo dienos kasmetinių atostogų prilyginamos 5 darbo dienoms kasmetinių atostogų.

VIDEO: 15min studijoje — pokalbis apie darbo kodekso pokyčius

2. Itin daug diskusijų vis dar kelia Darbo kodekso nuostata, kad minimali mėnesio alga bus mokama tik už nekvalifikuotą darbą.

„Žmonės klausia – esu biuro administratorė, tvarkau biuro apskaitą ir gaunu minimalią mėnesinę algą. Mūsų pozicija yra tokia, kad tai yra kvalifikuotas darbas. Jeigu pareigybės aprašyme yra parašyta, kad tas žmogus tikrai turi turėti ir atitinkamą išsilavinimą, ir jo funkcijos yra daugiau nei paprastos pašluoti ar pavalyti kažką, tai jis tikrai turi gauti daugiau nei minimalią mėnesinę algą“, – aiškino E.Radišauskienė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lazdynų baseinas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lazdynų baseinas

15min jau rašė, kokie darbuotojai Lietuvoje yra laikomi nekvalifikuotais. Daugiau skaitykite čia: Nekvalifikuotųjų sąrašas Lietuvoje – ilgas, bet darbdaviai siūlo visai atsisakyti algos „grindų“.

Beje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pati yra numačiusi grėsmę, kad atlyginimas kvalifikuotiems darbuotojams nuo liepos gali būti pakeltas tik simboliškai.

E.Radišauskienė pripažino, kad niekas neužtikrins didesnio tokių darbuotojų atlyginimų pakėlimo – kovoti už darbo užmokestį teks patiems.

„Lietuvoje yra priprasta, kad, atrodo, davė visiems ir man pačiam nieko daryti nereikia. Šitas Darbo kodeksas skatina žmogų kažką pradėti daryti. Ar telktis į kolektyvą ir taip bandyti kažką išsikovoti, ar individualiai tartis. Turi būti dialogas su darbdaviu. Jeigu jie bent jau susijungs, tai jie tikrai nenukentės. Manau, kad dabar jie nukenčia labiausiai, nes nieko nedaro, tik sėdi ir dirba. Naujas Darbo kodeksas suteikia jiems galimybę aktyviau derėtis dėl darbo sąlygų“, – aiškino viceministrė.

VIDEO: Naujasis darbo kodeksas: svarbiausi faktai, kuriuos turite žinoti

3. Pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančioms mamoms garantijos lieka tos pačios – darbdavys ir toliau privalės joms darbo vietas saugoti trejus metus nuo vaiko gimimo. Tačiau keičiasi pagal terminuotą sutartį dirbančių ir gimdyti besiruošiančių moterų situacija.

„Mes palikome mamoms tas pačias garantijas – trejus metus saugoma darbo vieta, taip pat mamadieniai lieka. Tačiau terminuota darbo sutartis nutrūksta, kai vaikučiui sueina keturi mėnesiai. Įvertinus tai, kad Lietuvoje terminuotų sutarčių yra tik apie 2 proc., ir iš jų mamų tikrai nėra daug, nemanome, kad kas nors masiškai puls piktybiškai sudarinėti terminuotas darbo sutartis. Tačiau iš esmės, jeigu turiu terminuotą darbo sutartį, kaip ir visame pasaulyje, terminui pasibaigus nutrūksta mano sutartis, nesvarbu, ar aš laukiuosi, ar ne“, – kalbėjo E.Radišauskienė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mama
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mama

Pasak jos, rengiant Darbo kodeksą, buvo siekiama išvengti išskirtinumų, nes tai brangiau kainuoja ir toks žmogus yra ne toks geidžiamas darbo rinkoje.

„Be to, reikia prisiminti, kad terminuotos sutarties atveju mokėsime dvigubai daugiau nedarbo socialinio draudimo, terminuotų sutarčių skaičius įmonėje yra ribojamas. Manau, sudėsim visus saugiklius ir nebus nieko, ko mamoms reikėtų bijoti“, – sakė viceministrė.

4. Nuo liepos visos įmonės, kuriose dirba daugiau nei 20 žmonių, privalės steigti darbo tarybas. E.Radišauskienės teigimu, būtent šis naujo Darbo kodekso punktas labiausiai neduoda ramybės darbdaviams.

„Darbdaviams didžiausias klausimas yra darbo tarybos. Sako darbdaviai: mes ir taip susitariame. Arba pas mus yra 21 žmogus, klausia, ar reikia darbo tarybos. Taip, reikia dėti pastangas, kad tokia taryba būtų suformuota. Mažuose kolektyvuose darbo tarybos veikia, ir veikia gana gerai“, – kalbėjo E.Radišauskienė.

Darbdaviai taip pat nuolat klausinėja, kaip reikės teikti informaciją darbo taryboms ir profesinėms sąjungoms: „Taip, reikės, ir dėl darbo užmokesčio, ir dėl apmokėjimo pagal lytis.“

VIDEO: 15min studijoje — pokalbis apie darbo kodekso pokyčius

5. Nuo liepos keičiasi išeitinių išmokų dydis, ir tai yra vienas labiausiai darbuotojus piktinančių naujo Darbo kodekso nuostatų.

Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, jam turės būti išmokėta dviejų, o dirbant trumpiau negu vienerius metus – pusės vidutinės algos išmoka. Darbdavys savo valia galės atleisti darbuotoją jo anksčiau neįspėjęs ir per tris dienas net ir nesant darbuotojo kaltės, bet tokiu atveju darbuotojui turės išmokėti išeitinę kompensaciją, lygią pusei metų jo algos. Taip atleisti darbuotojo negalima dėl diskriminacinių motyvų (amžiaus, lyties ir t. t.)

Tiesa, lojaliems darbuotojams išeitines padidins valstybė. Jeigu žmogus įmonėje dirba 5-10 metų, valstybė pridės dar mėnesio algos dydžio išeitinę, jeigu 10 ir daugiau – 2 mėnesių.

Beje, nuo liepos smarkiai didėja ir nedarbo išmokos. Daugiau skaitykite čia.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką