Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

​Kodėl Lietuvoje trūksta tiksliųjų ir gamtos mokslų specialistų?

Mobili laboratorija
Aliaus Koroliovo nuotr. / Mobili laboratorija
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Polinkis į vieną ar kitą profesinę sritį moksleiviams pradeda formuotis dar 5 ̶ 6 kl., daugiau nei 20 proc. moksleivių dėl studijų krypties apsisprendžia dar 5-8 klasėje, todėl tiksliųjų ir gamtos mokslų specialistų trūkumo problema turi būti sprendžiama reformuojant mokytojų rengimo procesą, ugdymo programas bei metodiką, ̶ teigiama „Investuok Lietuvoje“ ekspertų parengtoje apžvalgoje „Gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) ugdymo stiprinimas mokyklose“, kurioje analizuojant sėkmingiausias užsienio praktikas, pateikiami konkretūs siūlymai Lietuvos mokyklinio ugdymo reformavimui.

Beveik 70 proc. Lietuvos darbdavių tikina susiduriantys su kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema, daugiau nei pusė jų teigia, kad mielai plėstųsi radę reikiamų specialistų. Tačiau darbo rinkoje paklausiausių STEM mokslų specialistų trūkumo problemos neišsprendžia net šiems specialistams siūlomi patrauklūs atlyginimai: nors pramonė, statyba, IRT, profesinė, mokslinė ir techninė veikla sukuria trečdalį Lietuvos BVP, tiksliųjų ir technologinių studijų programas renkasi mažiau nei ketvirtis abiturientų. 
 
Nepaisant karjeros galimybių, abiturientai nesirenka STEM studijų. Pavyzdžiui, pagal matematikos ir kompiuterijos studentų skaičių Lietuva yra priešpaskutinė visoje ES. Dėl mažo populiarumo stojamieji balai į šalies ūkio plėtrai reikalingiausias programas – vieni žemiausių šalyje, šios programos nepritraukia talentingiausių abiturientų. Į technines, gamybines specialybes studentų nesugeba privilioti ir moderniausia mokymo technika apsirūpinusios profesinės mokyklos – nepalyginamai populiaresnės verslo administravimo ar paslaugų specialybės. 

 Dėl mažo populiarumo stojamieji balai į šalies ūkio plėtrai reikalingiausias programas – vieni žemiausių šalyje, šios programos nepritraukia talentingiausių abiturientų.

„Vienas iš pagrindinių Lietuvos patrauklumo investuotojams aspektų – talentingi darbuotojai. Visoje Europoje jų trūkumas įgauna vis didesnį mastą: šiuo metu ES yra 20 mln. laisvų darbo vietų, dauguma jų – IT, inžinerijos, medicinos ir panašių sričių specialistams. Skaičiuojama, kad iki 2020 m. šis skaičius išaugs dar 16 mln. darbo vietų. Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 4 tūkst. laisvų darbo vietų informacijos ir ryšių, gamybos ir pramonės, mokslinės ir techninės veiklos bei medicinos ir slaugos srityse, tačiau tendencijos nedžiugina – asociacijos „Infobalt“ skaičiavimais, greitai vien IT specialistų deficitas šalyje sieks 16 tūkst. Tai tiesiogiai stabdo ne tik Lietuvos ūkio augimą, bet ir patrauklumą aukštos pridėtinės vertės investicijoms“,  ̶  akcentuoja VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Arvydas Arnašius.

Daugelis STEM studentų tiksliaisiais ir gamtos mokslais susidomi dar 5-8 klasėje, o lemiamą įtaką apsisprendimui turi tokie aspektai kaip mokyklos dalykų įdomumas, gaunami pažymiai, mokytojų gebėjimas sudėtingus dalykus išaiškinti per praktinius pavyzdžius, galimybės dalyvauti neformalaus ugdymo veiklose ir konkrečios srities įvaizdis visuomenėje. Viena iš pagrindinių problemų – STEM dalykai mokyklose dėstomi remiantis formulėmis ir teoremomis, aklai sekant vadovėlius, o ne praktiniais pavyzdžiais ar gyvenimiškų situacijų analize. Mokiniams sunku suvokti šių mokslų svarbą, jie atrodo neįdomūs, šalies moksleivių pasiekimai vertinant tarptautinius reitingus – kuklūs. Todėl siūloma siekti konkrečių permainų mokyklinio ugdymo programose. 

Remiantis geriausiai pasaulyje vertinamų švietimo sistemų pavyzdžiu, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ apžvalgoje siūloma atkreipti dėmesį į pedagogų rengimo sistemos efektyvumą ir didinti šios profesijos prestižą: mažinti pedagogikos absolventų skaičių, kelti jų parengimo kokybę, įvesti papildomus stojamuosius intelekto testus, privalomą technologinį parengimą visų disciplinų mokytojams, papildomas praktikas ir nuolatinį kvalifikacijos kėlimą perimant konkrečius užsienio pavyzdžius. Dėl efektyvesnės mokytojų rengimo sistemos pasiektus sutaupymus siūloma nukreipti į pedagogikos studentų stipendijų didinimą, pradedančiųjų mokytojų atlyginimo kėlimą. Kita siūloma alternatyva – sudaryti palankias sąlygas kitų sričių specialistams, pavyzdžiui, bet kuriame universitete studijuojantiems chemiją ar lietuvių kalbą, paskutiniaisiais studijų metais pasirinkti pedagogo specializaciją ir taip sudaryti galimybes jauniems gabiems savo srities specialistams bet kada pasukti pedagogo karjeros keliu.

Atkreipiamas dėmesys ir į ugdymo turinį bei metodiką. Lietuvos moksleiviai turi mažai galimybių susipažinti su praktiniu tiksliųjų ir gamtos mokslų pritaikymu, ugdymo procese nenumatoma dalį mokymo atlikti bendradarbiaujant su realiu verslu, muziejuose, universitetų laboratorijose ar profesinėse mokyklose, o moderniųjų technologijų pasitelkimas kasdieniame mokymo procese vis dar gąsdina, dažniausiai pačius mokytojus. Šiuo metu tik 22 proc. Lietuvos mokytojų naudoja technologijas mokydami ketvirtokus, tik 29 proc. ‒ aštuntokus. Pagal šiuos rodiklius Lietuva gerokai atsilieka nuo Estijos ir Latvijos, nors mokyklų aprūpinimas kompiuteriais atitinka ES vidurkį, o pagal interneto spartą Lietuva pirmauja pasaulyje. Todėl, kaip teigiama apžvalgoje, daugiau resursų turėtų būti skiriama mokytojų technologinių kompetencijų kėlimui, kad būtų galima efektyviai išnaudoti esamas priemones ir priartinti mokymo procesą prie šių dienų realijų, lavinti moksleivio gebėjimus pačiam susirasti informaciją pasitelkiant bet kokias informacijos priemones, dirbti komandose, ir bendradarbiauti tarp disciplinų.

Apžvalgoje taip pat akcentuojamas mokyklos bendruomenės darbas. Sėkmingo STEM ugdymo pavyzdžiai pasižymi dideliu dėmesiu mokyklos vadovams ir jų kompetencijai, nuolatiniais pedagogų ir mokyklų efektyvumo vertinimais, skatinama aktyvi visos mokyklos bendruomenės veikla formaliajame ir neformaliajame ugdyme. 

„Tiek užsienio investuotojai, tiek vietos verslas organizuoja įvairias su STEM mokslais susijusias neformalaus ugdymo veiklas, kurios yra labai populiarios tiek tarp berniukų, tiek tarp mergaičių. Tačiau šie užsiėmimai ne visada prieinami visos šalies moksleiviams,. O grįžus į įprastą klasę mokslui sukeltas apetitas vėl krenta į pradžios tašką. Todėl permainos būtinos kasdieniniame ugdymo procese“, ‒ teigia A. Arnašius. Norint šias permainas paspartinti,  VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovai skaito paskaitas moksleiviams, supažindina juos su darbo rinkos poreikiais, ateities perspektyvomis, dalyvauja įvairiuose renginiuose skatindami moksleivius domėtis STEM profesijomis: „Bendradarbiaujame su investuotojais, mokyklomis ir švietimo politikos formuotojais teikdami siūlymus dėl tiksliųjų ir gamtos mokslų ugdymo pokyčių Lietuvos mokyklose. Siekiame, kad šie mokslai vaikams taptų įdomesni, geriau suprantami, aiškus jų pritaikymas praktikoje. Organizuojame praktikas moksleiviams, e-pamokas, skatiname įmonių vizitus į mokyklas, prisidedame organizuojant metodinius mokymus tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojams. Viešai skelbdami šią apžvalgą siekiame atkreipti visuomenės, mokytojų ir švietimo politikos planuotojų dėmesį į šios problemos svarbą ir pateikti konkrečius galimus sprendimo būdus, kurie, užtikrinus tęstinumą ir įgyvendinimo nuoseklumą, galėtų duoti ilgalaikės naudos tiek investicijų pritraukimui, tiek vietos verslo augimui“, – teigia A. Arnašius.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką