Programuotojų poreikis auga
„Eurostat“ duomenimis, 2017 metais Lietuvoje vos 2,7 proc. visų dirbančiųjų plušėjo informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sferoje. Palyginimui, Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 3,7 proc., o, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje ir Estijoje, IRT sektoriuje dirba atitinkamai 6,8 proc., 6,6 proc., 5,6 proc. visų darbuotojų.
Toks žemas šioje srityje dirbančių darbuotojų skaičius susidaro dėl to, kad mokymo įstaigos nespėja ruošti specialistų.
Į „LinkedIn“ pašto dėžutę reguliariai, bent porą kartų per mėnesį, gaunu pasiūlymų dalyvauti atrankose, kaskart paskambina iš įdarbinimo agentūrų", – sakė I.Ivanauskas.
„Infobalt“ asociacijos skaičiavimais, jau dabar įmonės galėtų įdarbinti kelis tūkstančius specialistų, o iki 2020-ųjų IRT darbuotojų poreikis Lietuvoje smarkiai išaugs. Tikėtina, kad įmonėms Lietuvoje jau po kelių metų reikės 13 tūkst. daugiau IRT specialistų, o iš jų net 4,5 tūkst. daugiau programuotojų nei dabar.
Kvietimų sulaukia bent porą kartų per mėnesį
Apie „žvėrišką“ konkurenciją dėl darbuotojų gali paliudyti Vilniuje programuotoju dirbantis Irmantas Ivanauskas.
„Į „LinkedIn“ pašto dėžutę reguliariai, bent porą kartų per mėnesį, gaunu pasiūlymų dalyvauti atrankose. Be to, kaskart paskambina iš įdarbinimo agentūrų ir paklausia, ar nedomina vienas ar kitas pasiūlymas“, – teigia pašnekovas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad tai tik kvietimai į atrankas, o ne darbą garantuojantys pasiūlymai.
„Infobalt“ asociacijos direktoriaus Pauliaus Vertelkos teigimu, norint patenkinti IT specialistų poreikį 1 iš 10 universitetų absolventų turėtų baigti su šia sritimi susijusius mokslus.
Konkurencija darbo užmokesčio nekelia?
Nors Lietuvoje trūksta programuotojų, šios srities darbuotojų užmokestis yra mažiausias Baltijos šalyse. Programuotojai, jei tikėtume statistika, Lietuvoje uždirba mažiausiai ne tik Baltijos šalyse, bet ir mažiau nei Baltarusijoje ar Ukrainoje.
Portalo „manoalga.lt“ duomenimis, vidutiniškai programuotojas Lietuvoje prieš mokesčius uždirba 1327 eurus, Latvijoje šiek tiek daugiau – 1360 eurų, o Estijoje – 1629 eurus. Lietuvos programuotojų atlyginimai atsilieka net nuo kai kurių kitų Rytų Europos valstybių, pasak „dev.by“, Baltarusijoje ir Ukrainoje jie uždirba vidutiniškai maždaug 1540 eurų.
Programuotojų algai didelę įtaką daro tai, kokia programavimo kalba yra dirbama, kokią patirtį turi programuotojas ir tai, kuriame mieste ar regione jis dirba.
Be to, didelė konkurencija taip pat veikia vidutinį darbo užmokestį. Dėl didelės darbuotojų paklausos, dirbti programuotojais pradeda dar mokslų nebaigę studentai. Tai numuša vidutinį atlyginimą, nes mažai darbo patirties turinčių specialistų atlyginimai gali būti kelis kartus mažesni nei patyrusių specialistų.
Tokiai minčiai iš dalies pritarė ir kalbinti pašnekovai.
„Tai labai tikėtina. Įmonėje, kurioje atlikau pirmąją praktiką, vasarą darbo užmokesčio vidurkis nukrisdavo, nes ateidavo nemažai studentų“, – prisimena I.Ivanauskas.
P.Vertelka sako, kad IT sektoriuje didesnę darbo patirtį turi tik tie, kurie nepriklausomybės pradžioje buvo mokslininkais, o vėliau pasitraukė į privatų sektorių.
„Ekstremumai, kokie bebūtų, gali iškreipti statistiką, bet reikėtų paminėti, kad net jaunas programuotojas, neturintis patirties, gauna didesnį nei vidutinį atlyginimą Lietuvoje“, – pažymi pašnekovas.
Siūlo darbuotojų ieškoti svetur
Pasak specialistų, dalis užsienio investuotojų aplenkia Lietuvą, nes darbuotojų trūkumas yra didelė problema. Šį pavasarį „Infobalt“ atstovai išreiškė nuogąstavimus, kad, jeigu Lietuvoje nebus paruošiama daugiau IT specialistų, kai kurios užsienio kapitalo įmonės, svarstančios įsikurti Lietuvoje, pasirinks kitą šalį.
Lietuva pagal programuotojų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, yra viena paskutinių ES. Vis dėlto didžiausia problema – tai, kad investuotojai nori darbuotojų čia ir dabar, o milžiniška konkurencija apsunkina galimybę šį norą įgyvendinti.
„Mūsų specialistai tikrai geri, bet esu girdėjęs, kad didelės įmonės kuriasi didelėse valstybėse, tokiose kaip Lenkija, kad turėtų didesnį darbuotojų pasirinkimą“, – pasakoja programuotojas.
„Infobalt“ direktorius teigia, kad remiantis kai kuriais skaičiavimais, norint patenkinti rinkos poreikius, kasmet turėtų būti paruošiama vos ne dvigubai daugiau programuotojų nei dabar. Dėl to reikia įvertinti kitas galimybes.
„Mums reikia galvoti apie perkvalifikavimą, apie tinkamų pagrindų suteikimą mokykloje. Reikia ieškoti resursų užsienyje. Tiek išvykusių lietuvių, tiek kitų“, – teigia P.Vertelka.
Jo teigimu, truputį žemesnis vidutinis darbo užmokestis netrukdo prisikviesti aukšto lygio programuotojų iš užsienio. Dėl jų įmonės konkuruoja pasauliniu mastu, dėl to į atlyginimų vidurkį nieks nežiūri. Į Lietuvą atvyksta vis daugiau patyrusių programuotojų. Jie gauna didelius atlyginimus, bet dirbti čia jiems apsimoka, nes kainos mažesnės nei Šveicarijoje ar Airijoje.
