Per vienuolika metų D.Godlijevska spėjo pakeisti 5 mokyklas, iš kurių 4 – Vilniuje. Ji mokėsi M.K. Čiurlionio menų mokykloje, Simono Daukanto, Žirmūnų bei Antakalnio gimnazijose.
A.Karmazos kelias per mokyklas buvo trumpesnis – prasidėjo sostinės Emilijos Pliaterytės progimnazijoje, o toliau vingiavo per Žirmūnų gimnaziją ir galiausiai baigėsi Antakalnio gimnazijoje.
Nepaisant to, vidurinės mokyklos baigimo atestatų jie šiandien neturi, ir nepanašu, kad turės artimiausiu metu. Būdami vienuoliktoje klasėje jie nusprendė nebetęsti mokslų gimnazijoje, todėl joje mokslus metė. Šiuo metu pora kuria ateities planus ir sako, kad atestatas jiems išpildyti – nebūtinas.
-
Į profesines mokyklas priimta 18 tūkst. moksleivių – daugiau nei pernai
-
Kokias klaidas daro dešimtukininkai?
-
Švietimo ministras kiekvieną penktadienį ketina lankytis šalies mokyklose
-
Švietimo įstaigų vadovai nepatenkinti besidubliuojančiais vertinimais, nors vertinamų blogai – nėra
-
Ekspertas: privačių mokyklų poreikis didelis, tačiau gerų patalpų beveik nėra
Nepatiko sistema
Nors D.Godlijevska pakeitė 5 mokyklas, susidraugauti su švietimo sistema taip ir nepavyko.
„Man nelabai patinka stabilumas, kažkoks užsistovėjimas. Pastoviai norisi kažko naujo – keisti, keisti, keisti. Galvoju, kad pokyčiai iš tiesų tik į gerą veda. Aš keičiau mokyklas ir man vis tiek buvo faina jas keisti, nes susipažinau su daug žmonių, pakeičiau požiūrį, pamačiau, kokia yra sistema“, – 15min sakė ji.
Aš keičiau mokyklas ir man vis tiek buvo faina jas keisti, nes susipažinau su daug žmonių, pakeičiau požiūrį, pamačiau, kokia yra sistema, – sakė D.Godlijevska.
„Sistema – ji tavęs niekur nestumia, neveda, ji tiesiog sukuria taisykles, kurias tu turi sekti“, – mano A.Karmaza.
Pora su 15min dalijosi sukaupta patirtimi mokyklose. Esą vienoje iš jų labai nepatiko vyravusi slegianti atmosfera ir tai, kad su mokytojais trūko glaudesnio ryšio.
„Mokytojai kreipiasi į tave jūs, nors jūs susitinkate kiekvieną dieną. Jie vengia kažkokio artumo su mokiniais, yra atsiriboję“, – aiškino D.Godlijevska.
Be to, ji sako nesuprantanti, kodėl už neperskaitytą knygą yra baudžiama, pavyzdžiui, dvejetu į dienyną.
„Tai išvis neskatina skaityti knygų. Be to, mokytojai galėtų apdovanoti, jeigu tu perskaitei knygą. Pavyzdžiui, neužduoti namų darbų arba parašyti dešimtuką“, – mano ji.
A.Karmaza antrina, kad daug efektyvesnis būdas paskatinti moksleivius mokytis yra apdovanojimas, o ne draudimai ir bausmės.
„Yra du pagrindiniai auklėjimo būdai: draudimas ir apdovanojimas. Jau yra labai daug mokslinių tyrimų atlikta, kad apdovanojimas yra žymiai efektyvesnis. Draudimai vėliau gyvenime gali atnešti ir visokių psichologinių problemų“, – tikino pašnekovas.
Be to, jis sako, kad mokykloje yra labai daug fundamentaliai neteisingų mokymų būdų, pavyzdžiui, dailės pamokose mokoma piešti, tačiau neišmokoma pagrindų.
„Tada kas atsitinka mokykloje – tau liepia piešti žmogaus veidą, tu nupieši, jis atrodo plokščias, 2D, nerealistiškas. Galiausiai žmogus sako – viskas, aš nemoku piešti, aš niekada nepiešiu“, – apgailestauja A.Karmaza.
Jis sako, kad mokytojai į pamokas galėtų pasikviesti savo srities profesionalus, kurie galėtų papasakoti apie darbą ir taip tam tikromis sritimis sudominti mokinius.
„Vietoj to, kad mokykloje mokytų vien mokytojai, pakviesti realius žmones, kurie išmano tuos dalykus, su tuo dirba, kad papasakotų apie savo darbą“, – siūlė pašnekovas.
Mokyklą paliko
Nusivylę ir nebematę prasmės mokyklos duris pora pradėjo varstyti vis rečiau.
„Po truputį pradėjome praleidinėti pamokas, išeidinėjome į renginius“, – sakė D.Godlijevska ir pridūrė, kad juose prisirinko naudingos informacijos ir užmezgė pažinčių.
„Nusprendėme, kad galime kažką naudingesnio daryti negu mokykloj sėdėt ir gaišti laiką“, – aiškino A.Karmaza.
Abu pašnekovai tikino, kad vienuoliktoje klasėje pranešus apie planus palikti mokyklą, joje niekas jų neatkalbinėjo. Kitaip buvo šeimoje.
„Mano mama nenorėjo, kad aš mesčiau mokyklą – verkė, bandė įkalbinėti, kad nemesčiau“, – prisiminė D.Godlijevska.
Mano mama nenorėjo, kad aš mesčiau mokyklą – verkė, bandė įkalbinėti, kad nemesčiau, – sakė D.Godlijevska.
Tuo metu kitaip buvo A.Karmazai, kuris pasakojo, kad jo mama mokykloje dirbo mokytoja, todėl situacija apie švietimo sistemą jai buvo žinoma.
„Mama mane pilnai suprato ir palaikė, kadangi matė, jog aš darau, mokausi pats, uždirbu pinigus“, – teigė jis.
Užsidirba jau patys
Šiuo metu A.Karmaza dirba 3D grafikos dizaineriu. Jis pasakojo, jog kurti ateities planus ir domėtis šia sritimi pradėjo dar būdamas 11 metų.
„Paskutiniu metu daugiausiai dirbu reklamos industrijoje Azijos rinkoms“, – aiškino jis.
Ne per seniausiai šia sritimi sudomino ir D.Godlijevską.
„Arnas mane įtraukė į dizainą. Aš prieš tai laisvai tyrinėjau visokius dalykus: šokius, dainavimą. Kur buvo galima, ten ėjau“, – šypsojosi mergina.
A.Karmaza planuoja ir toliau dirbti šioje srityje, o D.Godlijevskos galvoje – daugiau planų. Ji norėtų užsiimti trumpalaike nekilnojamo turto nuoma.
„Galvoju, kad samdomas darbas nėra geriausias variantas, kaip užsidirbti pinigų. Man pačiai dabar galvoje sukasi mintis, kad dirbti labiausiai apsimokėtų su nekilnojamu turtu“, – sakė pašnekovė.
Pasak poros, nors jų mėnesinės pajamos nėra pastovios, finansiškai jie jaučiasi stabiliai. Be to, tai motyvuoja ieškoti daugiau galimybių save realizuoti.
Atestatas nebūtinas?
Prabėgo metai nuo to laiko, kai D.Godlijevska ir A.Karmaza nustojo minti mokyklos slenkstį ir lankyti pamokas. Šiandien jie sako nesigailintys tokio sprendimo.
„Visai ne. Išėjus iš mokyklos aplankė jausmas, jog dabar turiu tiek daug erdvės“, – stebėjosi A.Karmaza.
Išėjus iš mokyklos aplankė jausmas, jog dabar turiu tiek daug erdvės, – stebėjosi A.Karmaza.
„Man buvo šiek tiek keista, nes tiek daug metų kiekvieną dieną iš eilės ten eidavau, buvau reikalinga kažkokiai sistemai. O dabar, kai pagalvoji, niekam manęs nereikia, niekas netikrina lankomumo, šiek tiek nestabiliai pasijaučiau“, – pamena mergina.
Ar ketina baigti mokyklą?
„Aš galvojau, kad gal kada nors norėsiu stoti į universitetą, pavyzdžiui, į teatro studijas. Bet nežinau“, – svarstė D.Godlijevska.
„Aš neturėčiau, kur dėti to diplomo – į stalčių nebent kokį. Darbo rinkoje manęs nė karto nėra jo paprašę. Realiai rinkoje niekam jis visai nerūpi, svarbu, ką tu darai, svarbu, kaip tu darai“, – tikino A.Karmaza.
Labai dažnai reikia tokių, kurie mąsto visai ne kaip kiti, kurie eina į priešingą pusę, – teigė A.Karmaza.
Anot jo, kartais darbdaviai specialiai ieško darbuotojų, kurie eina prieš sistemą.
„Kalbant apie verslą, vadovus, strategistus, labai dažnai reikia tokių, kurie mąsto visai ne kaip kiti, kurie eina į priešingą pusę“, – aiškino A.Karmaza.
