Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujoji tarnautojų atranka: pirmieji metai buvo sėkmingi

Naujoji tarnautojų atranka: pirmieji metai buvo sėkmingi.
Naujoji tarnautojų atranka: pirmieji metai buvo sėkmingi.
Šaltinis: 15min
0
A A

Praėjusių metų birželį įsigaliojusi nauja iš dalies centralizuota valstybės tarnautojų atranka sukėlė daug diskusijų visuomenėje. Prabėgus metams jau galima pasakyti, kad ji pasiteisino – vyksta sklandžiai, dauguma atrankoje dalyvavusių žmonių jai pritaria. Taip pat ją teigiamai vertina ir viešojo administravimo mokslininkai.

„Naująja tarnautojų atrankos sistema siekta išgyvendinti  protekcionizmą, favoritizmą bei nepotizmą, kad į valstybės tarnybą nepatektų žmonės, nepajėgūs susidoroti su jiems skiriamomis užduotimis, vadovai, nesugebėsiantys vadovauti įstaigai ar jos padaliniui. Manau, kad tobulinant valstybės tarnybos sistemą einama teisinga linkme, – teigia doc. dr. Saulius Pivoras, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros vedėjas.

Iš dalies centralizavus atrankos mechanizmą sukurtas tam tikras „sietelis“, pro kurį į valstybės tarnybą nepraleidžiami žmonės, neturintys būtinų gebėjimų. Kadangi testavimas atliekamas kompiuterizuotai, klausimų rinkinys sugeneruojamas likus vos kelioms minutėms iki testavimo, neliko galimybės, kad pretendentai iš kažkur gaus testų atsakymus.

„Taigi garantuojamas skaidrumas, objektyvumas ir vienodos sąlygos visiems pretendentams. Tai didina visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba ir padeda į ją pritraukti daugiau kompetentingų specialistų, kurie iki šiol nesiryždavo dalyvauti konkursuose, manydami, kad vis tiek laimės „savas“ žmogus“, – naujosios tarnautojų atrankos privalumus įvardija mokslininkas S. Pivoras. 

Pasak Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus, tarnautojų atrankos sistema ir toliau tobulinama. „Departamento specialistai stebi, analizuoja, vertina atsiliepimus apie atranką, pasiūlymus. Atsižvelgdami į juos ateityje atranką tobulinsime, kad ji dar labiau atitiktų visuomenės ir įstaigų, organizuojančių konkursus, lūkesčius“, – sako jis.

Gerai išlaikantys bendrųjų gebėjimų testą sėkmingiau dalyvauja konkursuose

Nuo praėjusių metų birželio visi, pretenduojantys į valstybės tarnautojus, laiko centralizuotą bendrųjų gebėjimų testą. Šio testo tikslas – patikrinti kandidato loginį mąstymą, gebėjimą sisteminti informaciją, taikyti įgytas žinias konkrečiose situacijose, pastebėti dėsningumus ir jais remiantis priimti sprendimą. Atsakiusieji bent į pusę testo klausimų įgyja teisę 3 metus dalyvauti antrajame atrankos etape – konkursuose įstaigose.

Įdiegus centralizuotą bendrųjų gebėjimų testą siekta eliminuoti iš konkursų į valstybės tarnybą asmenis, testo metu nepademonstravusius pakankamų bendrųjų gebėjimų. Tačiau išaiškėjo ir papildoma šio testo prognostinė vertė. Nors įstaigos, pagal galiojančią tvarką, nėra informuojamos apie pretendentų bendrųjų gebėjimų testo metu surinktą balų skaičių, kaip parodė Valstybės tarnybos departamento atlikta analizė, įstaigų organizuojamus konkursus dažniausiai laimi asmenys, bendrųjų gebėjimų testą išlaikę geriau nei bendras vidurkis. Be to, konkursus net 6 kartus dažniau laimi tie, kurie testą išlaikė iš pirmo karto. Tai rodo, kad geresnius bendruosius gebėjimus ir bendrąsias kompetencijas turintys pretendentai jau konkurso įstaigoje metu sugeba pasinaudoti savo turimu potencialu, o įstaigos pasirenka  geriausius kandidatus.

Valstybės tarnybos departamento apklausų duomenimis, daugiau nei pusė laikiusiųjų testą – apie 62 proc. – jį vertina palankiai. Departamentas vykdo ir tiesioginių vadovų, priėmusių pagal naująją tvarką atrinktus tarnautojus, apklausą. Jie taip pat jau įsitikino dabartinės tarnautojų atrankos sistemos privalumais: ji daug skaidresnė, objektyvesnė nei ankstesnė tvarka. Kadangi testuojami bendrieji gebėjimai, o ne konkrečios „iškaltos“ žinios, geriau įvertinami žmogaus gebėjimai ir tinkamumas dirbti valstybės tarnyboje. Todėl, pasak vadovų, tapo lengviau atsirinkti tinkamą, perspektyvų tarnautoją, kuris susidoros su jam skiriamomis užduotimis.

Valstybės tarnybos departamentas ir toliau ieško būdų, kaip patobulinti tarnautojų atranką. Planuojama įtvirtinti pakopinę valstybės tarnautojų atrankos sistemą įdiegus kompetencijų modelį. T. y. asmenys, priklausomai nuo testo rezultatų, galės pretenduoti į atitinkamo lygmens pareigas.

Keliant specifinius reikalavimus vadovams siekiama geresnio įstaigų valdymo

Asmenims, kurie nori valstybės tarnyboje užimti vadovaujamąsias pareigas, be bendrųjų gebėjimų, reikia pasitikrinti vadovavimo gebėjimus. Šį patikrinimą centralizuotai atlieka Valstybės tarnybos departamento ekspertai.

Iš 340 žmonių, atvykusių į šį patikrinimą, 261 išlaikė vadovavimo gebėjimų vertinimą ir 3 metus galės dalyvauti konkursuose įstaigose. Pasak Valstybės tarnybos departamento atstovų, ir ši atrankos naujovė yra vertinama palankiai – jai pritaria 80 proc. apklaustų patikrinime dalyvavusių asmenų.

„Iki šiol atrenkant vadovus daugiausiai dėmesio buvo skiriama pretendento kvalifikacijai konkrečioje srityje, –  teigia Rasa Tumėnė, Valstybės tarnybos departamento Atrankų skyriaus vedėja. – Bet juk geras savo srities specialistas nebūtinai bus ir geras vadovas. Todėl nuspręsta atrenkant vadovus daugiau dėmesio skirti jų vadybiniams gebėjimams.“

Šiuo metu vadovų atranka vykdoma dviem etapais. Išlaikę bendrųjų gebėjimų testą pretendentai atvyksta į Valstybės tarnybos departamente vykstantį vadovavimo gebėjimų patikrinimą. 1–2 val. trunkančio interviu su pretendentais metu Valstybės tarnybos departamento ekspertai visapusiškai įvertina būsimų vadovų stipriąsias ir silpnąsias puses, gebėjimą vadovauti ir būti lyderiu. O įstaigose vykstančio pokalbio metu galima daugiau dėmesio skirti pretendento žinioms ir patirčiai tam tikroje srityje, atitikčiai organizacijos vertybėms ar kultūrai.

Užsienio šalių praktika rodo, kad netinkamo vadovo priėmimas lemia didelius ekonominius ir socialinius nuostolius, nepakankamai efektyvią įstaigos ar jos padalinio veiklą, menką darbuotojų motyvaciją. Taigi, naujoji atrankos sistema tampa svarbia prielaida siekiant pagerinti valstybės ir savivaldybių įstaigų valdymą, padidinti jų veiklos efektyvumą.

Užsienio kalbų mokėjimas bus tikrinamas ir Valstybės tarnybos departamente

Įsigaliojus naujajai atrankos sistemai, pasikeitė ir užsienio kalbų, kurių reikia pagal pareigybės aprašymą, mokėjimo tikrinimas. Trijų ES kalbų – anglų, vokiečių, prancūzų – gebėjimus reikia pasitikrinti akredituotuose kalbų centruose. Šių centrų yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kai kuriuose kituose miestuose. Jei pareigybei reikalinga kokia kita kalba, jos mokėjimo tikrinimą organizuoja pati konkursą paskelbusi įstaiga.

Netrukus atsiras galimybė anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų mokėjimą pasitikrinti nemokamai Valstybės tarnybos departamente. Asmenys galės pasitikrinti šių kalbų žinias departamente, jeigu pretenduos į konkursą, kuriame reikalaujama vienos ar daugiau iš šių kalbų. Patikrinimą sudarys dvi dalys: testas raštu ir patikrinimas žodžiu. Jo rezultatai galios 3 metus kaip ir bendrųjų gebėjimų bei vadovavimo gebėjimų patikrinimo. Į jį užsiregistruoti bus galima elektroninių paslaugų portale www.epaslaugos.lt arba Valstybės tarnybos departamento svetainėje www.testavimas.vtd.lt.

Nemokamą testavimą departamente planuojama pradėti liepos pradžioje.

Per pirmuosius metus daugiau nei 7300 žmonių pasitikrino bendruosius gebėjimus – laikė testą, 5922 testą išlaikė, iš jų beveik 1000 tapo valstybės tarnautojais. 340 asmenų pasitikrino vadovavimo gebėjimus, teigiamai įvertintas buvo 261, iš jų 65 tapo įstaigų ar jų padalinių vadovais.  

Naujoji valstybės tarnautojų atrankos sistema sukurta įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Valstybės tarnautojų atrankos sistemos tobulinimas“ (kodas Nr. VP1-4.1-VRM-01-V-01-002).

 
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką