TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje tikimasi įkurti 1,5–2 tūkst. naujų darbo vietų

Panevėžys
„15min“ archyvo nuotr. / Panevėžys
Šaltinis: 15min
0
A A

„Ogmios“ kelia koją į Panevėžio Laisvąją ekonominę zoną – ambicingiausio miesto ekonomikos ir pramonės plėtros skatinimo projekto įgyvendinti imasi „Ogmios“ įmonių grupės įsteigta UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“. Tikimasi, kad tiesioginės investicijos į Panevėžio LEZ jau artimiausiais metais sieks mažiausiai 60-70 mln. litų, o teritorijoje veiksiančiose naujose įmonės bus sukurta 1,5-2 tūkst. darbo vietų.

Pagal atsargiausią vertinimą, Panevėžio LEZ per penkerius metus po infrastruktūros sukūrimo turėtų įsikurti 3-5 įmonės, o bendrosios investicijos į šią teritorija sieks ne mažiau kaip 20 mln. litų.

Ekspertų vertinimu, jei Panevėžio LEZ  pavyktų pakartoti sėkmingai veikiančios Klaipėdos LEZ sėkmę, net neišplėstoje teritorijoje galima tikėtis iki 1,75 milijardo litų tiesioginių investicijų. Planuojama, kad papildomą impulsą regiono verslininkams ir LEZ įsikursiančioms įmonėms duos šalia nutiesta Europinio geležinkelio „Rail Baltica“ linija.

Panevėžio LEZ jau turi valdytoją

Praėjusių metų pabaigoje UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ su LR Ūkio ministerija pasirašė Panevėžio laisvosios ekonominės zonos veikimo pagrindų sutartį ir tapo zonos operatore.

Pasirašius sutartį su Ūkio ministerija, naujajam operatoriui liko užbaigiamieji darbai, susiję su savivaldybei priklausiančios žemės nuomos ir jos perdavimo naujajam operatoriui klausimai.

„Panevėžio laisvosios ekonominės zonos“ direktorius Rokas Krivonis sakė, kad, pritraukiant investuotojus, vien operatoriaus pastangų nepakanka, nes sprendimai, susiję su žeme, statybomis ir kitais veiklai reikalingais leidimais bei dokumentais bus išduodami atsakingų institucijų, todėl tikimasi sėkmingo bendradarbiavimo kuriant geresnę ateitį. 

Panevėžys LEZ teritorijoje investuotojams siūlo pramonės parką, kuriame suformuoti inžineriniai koridoriai, įvestas vandentiekis, kanalizacija, elektra, sutvarkyti privažiavimai ir apšvietimas. Investuotojams sudarytos sąlygos pasinaudoti strategine vieta, aukšta specialistų kvalifikacija bei sukurta sistema, vienijančia švietimo ir studijų, pramonės ir verslo bei investuotojų pajėgas.

Parkas užima 47 hektarus, jis įkurtas siekiant skatinti užsienio ir Lietuvos įmonių investicijas, o tuo pačiu – aktyvinti regiono ekonominę veiklą ir kurti naujas darbo vietas.

Pagal detalųjį planą šiuo metu parko teritorijoje numatyti devyni sklypai – nuo 25 arų iki 6,5 hektaro. Plėtojant Panevėžio LEZ  planuojama čia pritraukti investuotojų iš Skandinavijos ir kitų valstybių, kurioms Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra „namų“ rinka. Potencialių investuotojų taip pat ieškoma Rusijoje ir kitose NVS šalyse. 

1,5–2 tūkst. naujų darbo vietų

Planuojama, kad Panevėžio LEZ  pritrauks naujų technologijų ir suteiks naujos jų diegimo bei pritaikymo patirties. Tai ypač svarbu Panevėžiui, istoriškai turinčiam daug aukštos kvalifikacijos specialistų.  Iš jų bent 200–300 asmenų Panevėžio LEZ  taptų stipria paskata atgaivinti turėtus įgūdžius ir semtis naujų technologinių žinių. Prognozuojama, kad potencialiais LEZ darbuotojais galėtų tapti apie 1500 asmenų – šį skaičių sudarytų kvalifikuoti, turintys įvairių profilių inžinerinį išsilavinimą, bedarbiai, šiuo metu dirbantys ne pagal specialybes žmonės, ir absolventai.

Regiono gyventojams gerai žinoma UAB „Devold“ Panevėžio LEZ teritorijoje planuoja beveik 6,5 ha sklype pastatyti naują gamybos pastatą ir padidinti gamybos apimtis, gerinti veiklos efektyvumą. Bendra šio projekto vertė – per 33,7 mln. Lt. Įmonė planuoja į naują pastatą perkelti jau esančias 260 darbo vietų, o per 3 metus papildomai sukurs dar 100 naujų darbo vietų.

Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius džiaugiasi Norvegų įmonės sėkme ir planais įsikurti Panevėžio LEZ. „Man ypatingai malonu, kad dalį finansavimo naujai gamyklai gavo Panevėžyje veikianti norvegų įmonė „Devold“. Nuo šios gamyklos prasidės Panevėžio laisvosios ekonominės zonos (LEZ) darbas. Manau, norvegų pavyzdžiu netrukus paseks ir kiti investuotojai“, – sakė meras Vitalijus Satkevičius. 

Geležinkelio linija „Rail Baltica“

Pagrindinė „Rail Baltica“ projekto idėja – išvystyti aukštos kokybės geležinkelio  liniją keleivių ir krovinių vežimui tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos, o taip pat  tarp Baltijos valstybių ir kitų ES šalių per Varšuvą. Modernizuotos geležinkelio jungtys neturės neigiamo poveikio aplinkai,  padės sumažinti automobilių spūstis Europos kelių tinkle, pagerins susisiekimą  su Baltijos valstybėmis ir galimai pagerins sąlygas sparčiai regioninei plėtrai. Gera ir ekonomiška transporto sistema yra išankstinė sąlyga sparčiam  ekonomikos augimui išlaikyti ir Europos integracijai palengvinti.

UAB „Sweco Lietuva“ atlikusi europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą (SPAV) pateikė išvadą, kad  racionaliausia geležinkelio vėžę nuo Kauno tiesti pro Panevėžį, o ne Šiaulius. Toks siūlymas priimtas vadovaujantis tvarios plėtros principais, projekto padarinius įvertinus 3 aplinkoms – gamtinei, socialinei ir ekonominei.

„Panevėžio kelių“ nuotr./Pakloti pirmieji geležinkelio bėgiai „Rail Baltica“ atkarpoje Marijampolė–Kazlų Rūda
„Panevėžio kelių“ nuotr./Pakloti pirmieji geležinkelio bėgiai „Rail Baltica“ atkarpoje Marijampolė–Kazlų Rūda

„Geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ turi palengvinti visos Lietuvos ir mūsų miesto gyventojų susisiekimą su Vakarų Europa. Ši vėžė ekonomiškai naudinga bus tik tuo atveju, jei pagreitins susisiekimą ir mūsų verslininkai galės pigiau pristatyti savo produkciją Vakarų Europai, jų gaminiai taps konkurencingesni Vakarų rinkose“, – sakė Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius.

Regiono verslininkai yra suinteresuoti, jog „Rail Baltica“ linija eitų pro Panevėžį, – sakė S.Gailiūnas.

Specialistai nustatė, kad ekonominiu aspektu vėžė pro Panevėžį būtų ketvirtadaliu trumpesnė (180 km, pro Šiaulius – 223 km). Šiuo atveju būtų tiesiamas visiškai naujas kelias, nereikėtų derinti „rusiškojo“ ir „europietiškojo“ geležinkelio infrastruktūrų, todėl galėtų būti pasiekta maksimali infrastruktūros kokybė. Tai leistų užtikrinti didesnį susisiekimo greitį ir per trumpesnį laiką pasiekti regiono centrus – Rygą, Taliną, Varšuvą, Berlyną (pvz., keleiviniu traukiniu iš Kauno Rygą pasiektų per maždaug 1 h 22 min.), didintų maršrutų patrauklumą. Vėžei pro Panevėžį prognozuojamas 7500-8750 keleivių per dieną ir 11-20 mln. t krovinių per metus srautas. Tai šaliai leistų gauti 330-620 mln. Lt pajamų per metus. 

„Regiono verslininkai yra suinteresuoti, jog „Rail Baltica“ linija eitų pro Panevėžį, su sąlyga, kad Panevėžyje būtų pastatyta regioninė geležinkelio stotis ir logistikos terminalas. „Sweco Lietuva“ tvirtinimu, planuose numatyta stoties ir terminalo statybos Panevėžyje“, – sakė Panevėžio prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.

Nors linija pro Panevėžį atsieitų beveik 800 mln. Lt brangiau (apie 4,4 mlrd. Lt), ji greičiau atsipirktų ir šaliai duotų didesnę ekonominę naudą. Panevėžio regiono pramonės įmonės AB „Amilina“, UAB „Dominari“, UAB „Schmitz Cargobull Baltic“, AB „Linas Agro Group“, AB „Lietkabelis“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, UAB „Norac“, beveik 20 skandinaviškojo kapitalo įmonių – jau dabar pasirengusios būsimajame Panevėžio logistikos terminale krauti didelius kiekius eksportuojamų krovinių. Ateityje šios verslo įmonės eksporto apimtis planuoja didinti keleriopai.

Geležinkelio linija „Rail Baltica“ sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus keltą, Helsinkį. Visos „Rail Baltica“ ilgis nuo Varšuvos iki Talino – apie 1200 km, Lietuvoje apie – 333 km.

Preliminariais skaičiavimais, jei Panevėžio LEZ ir geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ sukurs papildomas 2 tūkstančius šalies vidutinio užmokesčio darbo vietų, miesto biudžetas kasmet pasipildytų 10 mln. litų, o miesto ekonomiką papildytų dešimtys milijonų litų.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką