Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2019 05 28, 11:27

Perspektyviausios profesijos uostamiestyje: nuo vairuotojo iki programuotojo

Jau seniai užmaršty laikai, kai perspektyviausiomis buvo laikomos kunigo, gydytojo ir mokytojo profesijos – prieš gerą šimtmetį jų atstovai galėjo būti tikri dėl nuolatinių bei neblogų pajamų ir dėl to, kad darbo vietą visuomet turės. Šių dienų rinka jau seniai perrašiusi „žaidimo“ taisykles, o sparčiais šuoliais besiritanti mokslo ir technologijų pažanga diktuoja savo sąlygas ir darbo rinkai – paklūstantys joms išlošia daugiausiai.
Kompiuteris
Kompiuteris / 123rf.com nuotr.

Rinkoje – darbuotojų trūkumas

Uostamiestyje laisvų darbo vietų daugiau nei norinčių jas užimti. Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Dangirutė Jurkuvienė sako, kad per keturis šių metų mėnesius darbdaviai registravo beveik 6 tūkst. darbo pasiūlymų, o darbo neturinčių asmenų įregistruota mažiau – 5,6 tūkst.

„Darbo rinką Klaipėdos mieste galima apibūdinti kaip besiplečiančią, – sako D. Jurkuvienė. – Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje daugiausia veikia įmonės plastiko ir PET, maisto, metalo apdirbimo, naftos produktų apdirbimo, automobilių elektronikos, logistikos, sandėliavimo bei pakavimo srityse. Klaipėdos uosto teritorijoje veiklą vykdo krovos, laivų remonto ir statybos kompanijos, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos. Dėl uostamiesčio specifikos šiuo metu Klaipėdoje labiausiai trūksta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, metalinių laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų, metalo konstrukcijų montuotojų, elektrikų, elektromonterių, mechanikų, statybininkų, inžinierių, biochemikų.“

Partnerio nuotr./Dangirutė Jurkuvienė
Partnerio nuotr./Dangirutė Jurkuvienė

2018 m. Klaipėdos mieste buvo 89,8 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Per paskutinius penkerius metus jų skaičius pamažu mažėjo – nuo 2014 metų sumažėjo 8 proc. „Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, stebima tendencija, jog darbdaviai ne visada randa reikiamų darbuotojų, dalis jų neretai šią problemą yra priversti spręsti pasitelkdami kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Dažniausiai tai transporto, laivų remonto ir statybos kompanijos“, – sako D.Jurkuvienė.

Rinkos galingasis – programavimas

Daugiau kaip dešimtmetį Klaipėdoje veikiančios norvegų bendrovės „Omega“, kuriančios projektų valdymo programinę įrangą naftos ir dujų pramonei bei viešajam sektoriui, Lietuvos padalinio vadovas Vadim Narožnij sako, kad šiandien bendrovė intensyviai žvalgosi programuotojų bei susijusių sričių IT specialistų.

„Programinės įrangos specialistų tiesiog trūksta. Universitetai nebesugeba paruošti tiek specialistų, kad rinkos poreikis būtų patenkintas. Pastaruoju metu išpopuliarėjo gausybė akademijų, kur jaunesniojo programuotojo specialistą paruošia per pusę metų. Skamba viliojančiai, bet rizikinga – labai daug priklauso nuo paties žmogaus asmeninių savybių ir patirties, kad ir su hobio projektais, – sako V.Narožnij. – Prieš kelerius metus 90% mūsų darbuotojų sudarydavo IT magistro laipsnį turintys specialistai, vėliau pagrindinį srautą sudarydavo bakalaurą gavę jaunuoliai, dabar kalbamės jau su kolegijų ir profesinių mokyklų absolventais. Dėl tokio reikalavimų kartelės kritimo įmonei tenka daugiau dėmesio skirti naujų darbuotojų kompetencijai – praktikuojame vidines mokymo programas. Taip pat darbuotojai skatinami kelti kvalifikaciją ruošiantis bei laikant tarptautinio lygio egzaminus pagal įmonės patvirtintą sertifikavimų planą.“

Pasak V.Narožnio, laisvų darbo vietų įmonėje, galima sakyti, yra visada, net kai nėra aktyvių skelbimų, nes gabių žmonių negalima gauti kada panorėjus, tenka priimti tada, kai jie patys ateina. „Niekada nekyla problemos surasti veiklos patyrusiam specialistui, kuris gali atnešti įmonei naudos ir netingi dirbti“, – sako jis. Beje, vidutinis darbo užmokestis įmonėje pirmąjį šių metų ketvirtį, svetainės rekvizitai.lt duomenimis, buvo 3 tūkst. eurų/mėn.

„Jau senai nebesitikim rasti kandidatų su idealiai mums tinkančiu technologinių profiliu – svarbu, kad žmogus išmanytų šio „amato“ pagrindus, gebėtų adaptuotis ir mokytis naujų dalykų. Labai svarbios ir asmeninės savybės, tokios kaip pareigingumas, atsakomybės jausmas, sąžiningumas, savarankiškumas, bendravimo bei komandinio darbo sugebėjimai. Na ir, savaime suprantama, yra būtina mokėti anglų kalbą, dirbant tarptautinėje erdvėje“, – sako V.Narožnij.

Prisideda prie būsimų specialistų rengimo

Suvokdama didėjantį programavimo specialistų poreikį, įmonė ir kiti socialiniai partneriai glaudžiai bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis Klaipėdoje, priimdama studentus praktikai, vesdama paskaitas temomis, apie kurias įmonė turi sukaupus nemažai darbinės patirties, vertindama studentus per gynimus bei peržiūrėdama studijų programas, kad jos atitiktų šiuolaikinių kompetencijų poreikį ir padėtų absolventams lengviau ir sėkmingiau susirasti darbą. „Kartais dalyvaujame socialinėse iniciatyvose – dirbame su vyresnių klasių mokiniais, padedame jiems geriau suprasti informacinių technologijų pasaulį ir pasirinkti teisingą karjeros kelią“, – sako V.Narožnij.

D. Vaičiulio nuotr./Vadim Narožnij
D. Vaičiulio nuotr./Vadim Narožnij

Pasak „Omegos“ Lietuvos padalinio vadovo, programavimas dar net neįsibėgėjo iki savo viso potencialo, todėl tai – vienareikšmiškai viena perspektyviausių ne tik dabarties, bet ir ateities profesijų. „Nereikia bijoti, kad ketvirtoji pramonės revoliucija visus paliks be darbo. Taip, darbus darys robotai, bet žmonės turės tuos robotus konstruoti ir programuoti“, – sako jis. – Mano kolega iš Amerikos neseniai pasidalijo gera mintimi: „Nepriklausomai nuo to, kokiai pramonės šakai priklausote, programinė įranga dabar yra pagrindinė jūsų operacijų dalis. Visi negali būti programinės įrangos ir technologijų ekspertai, bet jums reikia suprasti, kokią galią bei kokią įtaką ji gali sukelti ir kaip geriausiai ją panaudoti, kad jūsų įmonei būtų sukurta ilgalaikė vertė. Išvertus į „žmonių kalbą“, tai reiškia, kad programavimas neapleis profesijų lyderio pozicijų.“

Vis dėlto viena specialybė galėtų rimtai konkuruoti su programavimu, tačiau jos įgijusių – praktiškai nėra. „Mūsų įmonės padalinys Lietuvoje užsiima tik programinių sistemų kūrimu, vystymu bei palaikymu, tačiau net apie 80% „Omegos“ darbuotojų kitose šalyse yra projektų valdymo konsultantai, dalyvaujantys globalioje kapitalinių investicijų projektų vystymo rinkoje, – sako V.Narožnij. – Tokių specialistų Lietuvoje tiesiog nerandame. Nei matėme, nei girdėjome apie studijų programas, skirtas tokiems specialistams paruošti. Tie vienetai, kurie kažkokiu būdu turi žinių ar patirties, tiesiog patys randa darbų, ir tai, žinoma, būna ne Lietuvoje.“

Inžinerinių profesijų poreikis tampa rimtu iššūkiu

Ko gero, didžiausia Vakarų Lietuvos verslo bendruomenė ir darbo vietų centras – Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ). Šioje teritorijoje – daugiau kaip 30 investuotojų iš skirtingų pasaulio šalių, beveik pusšešto tūkstančio darbuotojų ir milijardą eurų siekianti bendra įmonių apyvarta per metus. Sparčiai besivystanti zona nuolat jaučia naujų darbuotojų ir šviežių idėjų poreikį.

„Daugelyje Klaipėdos LEZ įmonių paklausiausi ir geriausias karjeros perspektyvas turi inžinerinės pakraipos specialybių atstovai – mechanikos inžinieriai, automatikos inžinieriai ir kiti. Istoriškai uostamiestyje tokių specialistų yra, tačiau pastaruosius keliolika metų jie yra linkę išvykti į kitus Lietuvos didmiesčius ar užsienį, todėl Klaipėda turi realų šių specialistų ugdymo, ruošimo, pritraukimo ir išlaikymo iššūkį. O praktikoje šių sričių atstovams tai reiškia, kad įsidarbinimo, karjeros ir darbo galimybės bus tikrai geros“, – sako Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas.

Partnerio nuotr./Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas
Partnerio nuotr./Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas

Pasak LEZ vadovo, įmonėms nesvetima praktika investuoti į būsimų darbuotojų pritraukimą ar jau dirbančių kompetencijų stiprinimą. „Viena iš didelį inžinerinės pakraipos specialistų poreikį turinčių įmonių yra PET ruošinių gamintoja „Neo Group“. Įmonė gamybos procese naudoja inovatyvias technologijas, jas nuolat tobulina, o tam suvaldyti ir plėtoti reikalingi inžinieriai. Reikalingų specialistų paieškos bendrovei neretai užtrunka, o vienas šio iššūkio sprendimo būdų – didelės investicijos į mažiau patyrusių darbuotojų apmokymus įmonės viduje, šitaip paruošiant ir sustiprinant reikalingą specialistą savo rankomis ir resursais. Įmonė taip pat bendradarbiauja su miesto ir rajono moksleiviais bei studentais, kviečia vizitų į įmonę, supažindina su savo veikla ir galimybėmis, aktyviai dalyvauja studentų praktikos projektuose bei studijų programų peržiūrose. Tokiu būdu siekiama, kad studijų procese ruošiamų specialistų įgūdžiai ir išsilavinimas labiau atitiktų darbo rinkos poreikius“, – sako „Neo Group“ vadovas Ruslanas Radajevas.

Tai – ne vienintelis pavyzdys. LEZ teritorijoje veikiančiai bendrovei „Fortum“ reikalingi automatikos, elektronikos, išmaniųjų technologijų atstovai, o bendrovės direktoriaus Tomo Eikino vertinimu, platesniu mastu regione labai aktualūs ir biotechnologijų, bioekonomikos bei kitų į aukštos pridėtinės vertės produktų vystymą orientuotų profesijų atstovai.

„Fortum“ buvo viena pirmųjų bendrovių Vakarų Lietuvoje, pradėjusi partnerystę su Baltijos gimnazija ir prisidėjusi prie inžinerinės pakraipos klasių vystymo. Bendrovės specialistai nuolat susitinka su gimnazijos mokiniais, dalijasi gerąja patirtimi, mentoriauja, – sako T.Eikinas. – Manau, būtinas bendradarbiavimas tarp švietimo įstaigų, verslo ir darbdavių, pradedant mokyklose ir užtikrinant tęstinumą kolegijose bei universitetuose.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką