Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 28d. 00:00

5 mitai apie butų pranašumą prieš kotedžus

„Kalnėnų slėnis“
Partnerio nuotr. / „Kalnėnų slėnis“

Gyvenimas kotedžuose dažnam asocijuojasi su nepasiekiama prabanga ir uždaru gyvenimu toli nuo miesto centro. Tokie stereotipai gerokai susiaurina naujakurių būsto pasirinkimą. Svajonė rytais gerti kavą savo pievelėje dažnai miršta pasirinkus gyvenimą daugiabutyje su vaizdu į kaimynų langus. Tuo tarpu nekilnojamojo turto ekspertai sako, jog gyvenimas kotedže tampa vis labiau įkandamas vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, tik pastarieji vis dar gana pasyviai domisi tokia galimybe.

Kotedžų projektą „Kalnėnų slėnis“ vystančios bendrovės „Indema“ vadovas Rolandas Vasiliauskas vardina populiariausius mitus, susijusius su gyvenimu kotedže.

1 mitas. Per brangu – neįpirksiu

Šiuo metu vieni pigiausių naujos statybos butai Vilniuje kainuoja maždaug 1200 Eur už kv. m, tuo tarpu vidutinė kotedžo kvadratinio metro kaina sostinėje siekia apie 1100 Eur. Daugeliu atvejų kotedžo kvadratinio metro kaina bus mažesnė ir to paaiškinimas labai paprastas – pastatyti kotedžą ir pigiau, ir užtrunka mažiau laiko.

Palyginkime konkretų pavyzdį. Šiuo metu statomame „Kalnėnų slėnyje“ 107 kv. m kotedžas kainuoja 119 tūkst. eurų. Kokio dydžio butą už analogišką sumą būtų galima nusipirkti skirtinguose Vilniaus rajonuose? Turint 110-120 tūkst. eurų biudžetą, netoli centro būtų galima įsigyti maždaug 45-60 kv. m, pačiame centre – 34 kv. m, o miegamajame sostinės rajone – 95 kv. m butą. Pastarasis variantas savo plotu panašiausias į kotedžo, tačiau prie buto kainos pridėjus išlaidas automobilio stovėjimo vietai ir sandėliukui, bendra buto kaina bus net didesnė nei kotedžo. Įsigydami kotedžą jūs gaunate ne tik automobilio stovėjimo vietą, bet ir žemės plotą, kurį galite išnaudoti pagal savo poreikius – apsodinti gėlėmis, auginti šiltnamyje daržoves, įrengti vaikams sūpynes ar tiesiog visą teritoriją apsėti žole.

2 mitas. Gyvenimas kotedže – brangesnis

Daugelis klaidingai linkę manyti, kad gyventi šiltai 100 kv. metrų kotedže yra gerokai brangiau nei bute. Apklausėme „Kalnėnų slėnio“ gyventojus, kiek jie sumokėjo už šildymą šalčiausią šių metų mėnesį – sausį. Šildymas dujomis šeimai vidutiniškai atsiėjo apie 50-60 Eur, šiek tiek brangiau už jį mokėjo namuose turintys rekuperatorių – apie 70 Eur. Analogiško dydžio bute su centriniu šildymu Vilniuje šiluma sausį kainavo beveik 120 Eur, o turintiems centrinį kolektorinį šildymą – apie 50 Eur.

Partnerio nuotr./„Kalnėnų slėnis“
Partnerio nuotr./„Kalnėnų slėnis“

3 mitas. Toli nuo miesto centro

Nors kotedžai dažniausiai statomi toliau nuo miesto centro, tačiau tai nėra taisyklė. Vilniuje yra bent keli kotedžų rajonai, kuriuos nuo Rotušės aikštės skiria vos 6-10 kilometrų. Tačiau rajono patrauklumas turėtų būti matuojamas ne vien kilometrais, skiriančiais jį nuo miesto centro, bet ir vertinant laiką per kurį jį galima pasiekti. Šalia kotedžų rajonų nutiesti aplinkkeliai ir viadukai visuomet leidžia sutaupyti laiko įveikiant norimus atstumus. Pavyzdžiui, iš Kalnėnų nuvažiuoti iki sostinės centro užtrunka tiek pat kiek iš Žirmūnų – apie 10 minučių. Taigi dar vienas mitas, kad norint gyventi kotedže, teks mažiausiai valandą važiuoti iš namų iki darbo, sugriautas.

4 mitas. Vaikai neturės kur ir su kuo žaisti

Šeimos, kurios svarsto galimybę gyventi kotedže, pabrėžia norą turėti daugiau privatumo, bet tuo pačiu nerimauja, ar netaps atsiskyrėliais ir ar jų atžalos susiras draugų. Prieš pirkdami kotedžą, būtinai pasidomėkite, ar kotedžų statytojas planuoja įrengti vaikų žaidimo aikšteles. Tai itin svarbios vietos šeimoms, turinčioms vaikų, nes čia mezgasi pažintys ne tik tarp vaikų, bet ir jų tėvų. Kotedžų statytojai vis labiau linkę investuoti į rajono infrastruktūrą ir patys siekia suburti vietos gyventojų bendruomenę. Skatindami gyventojų tarpusavio bendravimą, organizuoja šventes ar susibūrimus. Šiuo atveju laimi visi – ir gyventojai, pažindami kaimynus, ir kotedžų rajonų statytojai, darydami savo objektą dar patrauklesniu pirkėjui. Labai tikėtina, jog gyvenant kotedže užsimegs stipresnė draugystė tarp kaimynų nei daugiabutyje. Čia atsikelia panašias pajamas gaunantys žmonės, kurie panašūs ir savo gyvenimo būdu – kad ir tuo, jog įgyvendino svajonę kavą rytais gerti nuosavoje pievutėje.

Partnerio nuotr./„Kalnėnų slėnis“
Partnerio nuotr./„Kalnėnų slėnis“

5 mitas. Per didelis plotas

Kokio ploto bus kotedžas, kuriame gyvensite, priklauso tik nuo jūsų. Šiandien statytojai kotedžus siūlo nuo 60 iki 160 kv. m ploto ir dar didesnius. Mūsų skaičiavimu, optimaliausias kotedžo plotas – maždaug 100 kv. metrų. Šis plotas tinkamas tiek 4-5 asmenų šeimai, tiek jaunai šeimai, kuri ateityje planuoja turėti vaikų. 100 kvadratų – tai viso labo 4 kambariai, iš kurių greičiausiai vienas bus svetainė, o kitas – tėvų miegamasis. Likę du kambariai gali būti įrengti pagal poreikį – virsti darbo, vaikų ar svečių kambariais, kuriuose patogiai galės apsistoti, pavyzdžiui, užsienyje gyvenantys vaikai su šeimomis. Įrengti visų kambarių iš karto nėra būtina, tačiau pravartu įsivertinti savo planus ir poreikius keliems metams į priekį.

Gyventi bute ar kotedže, iš esmės yra skonio reikalas. O apsisprendžiant dėl būsto reikia vadovautis ne išankstinėmis, dažnai nepagrįstomis nuomonėmis, ne populiariais mitais, bet tiksliai pamatuotomis galimybėmis.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Ar žinai?

Ar žinai?
Ar žinai?

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką