Bendras įsigyto turto plotas sudaro 126 500 kvadratinių metrų. „Rezultatai iškalbingi. Akivaizdu, kad Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinka įgauna vis didesnį pagreitį bei sparčiai susigrąžina investuotojų pasitikėjimą“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
2013 m. gegužės mėnesį nekilnojamojo turto investicinis fondas „Lords LB Baltic Fund III“ už neskelbiamą sumą įsigijo 100 proc. „SMI Lietuva” bei jos dukterinių įmonių akcijų ir 100 proc. „SMI Latvia” akcijų. „SMI Lietuva” ir „SMI Latvia“ valdo 8 veikiančius prekybos centrus Lietuvoje (Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje ir Alytuje) ir Latvijoje (Rygoje, Liepojoje ir Jelgavoje) bei vieną sandėliavimo paskirties objektą Rygoje. Bendras įsigytų prekybos centrų plotas Lietuvoje sudaro beveik 44000 kv. m..
Savo duomenis toliau gerina ir modernių biuro patalpų rinka. „Ober-Haus“ gana ryškius teigiamus pokyčius fiksuoja sostinėje, kur patalpų užimtumo rodikliai grįžta į prieškrizinę būseną. Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų lygis sumažėjo nuo 8,0 proc. iki 6,6 proc., o bendras laisvų patalpų kiekis rinkoje smuktelėjo iki 30 800 kvadratinių metrų. Didžiausias laisvų patalpų kiekis išlieka B klasės verslo centruose, tačiau šis rodiklis šiais metai sparčiai mažėjo ir pasiekė 7,9 proc.. A klasės verslo centruose laisvų patalpų lygis per tą patį laikotarpį sumažėjo iki 4,6 proc.. Per antrąjį šių metų ketvirtį veikiančiuose Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 10350 kv. m. biuro patalpų, arba 15 proc. mažiau nei per 2012 m. tą patį laikotarpį. Net 77 proc. visų išnuomotų patalpų sudarė B klasės patalpos, skaičiuoja „Ober-Haus“.
Nepaisant sparčiai anonsuojamų ir plėtojamų projektų gausos, šiais metais Vilniuje bus užbaigtos tik dviejų naujų verslo centrų statybos: „GAMA“ ir „Baltic Hearts“ (II etapas). Šie projektai neturėtų atnešti didesnių pokyčių visai rinkai, kadangi jų bendras plotas sudarys tik 3 proc. visos esamos pasiūlos (14000 kv. m.), o didelė dalis patalpų jau yra išnuomota. Ženklesnio modernių biuro patalpų pasiūlos šuolio laukiama 2014–2015 m. Vieni didžiausių į rinką ateinančių projektų jau statomas „Quadrum“, planuojamas statyti „PREMIUM“ ir kt.
„Ober-Haus“ duomenimis, Kaune laisvų patalpų kiekis per antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo iki 3,6 proc., o bendras laisvų patalpų kiekis sudaro tik 2500 kv. m. Klaipėdoje laisvų patalpų lygis išlieka aukščiausias, tačiau šiame mieste taip pat fiksuojamas jų mažėjimas nuo 17,8 proc. iki 17,3 proc.. Bendras laisvų patalpų kiekis uostamiesčio moderniuose verslo centruose sudaro 10 400 kv. m .
„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje A klasės biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2 proc. (apie 1 Lt/kv. m.) ir šiuo metu siekia 38–50 Lt/kv. m. Tuo tarpu B klasės patalpų nuomos kainos išliko stabilios – 25–36 Lt/kv. m. Kaune ir Klaipėdoje augimas fiksuojamas B klasės segmente, kur nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4 proc. Šiuo metu Kaune ir Klaipėdoje biurų nuomos kainos išlieka panašios: A klasė – 24–38 Lt/kv. m. ir B klasė – 15–23 Lt/kv. m.
Augantys įmonių veiklos rodikliai pastebimai gerina ir sandėliavimo patalpų sektoriaus rezultatus Lietuvos didmiesčiuose. „Ober-Haus“ stebi, kad šiuo metu modernių sandėliavimo patalpų užimtumas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose siekia 95–97 proc. Kaip ir praėjusiais, taip ir šiais fiksuojami teigiami sandėliavimo patalpų kainų pokyčiai Lietuvos didmiesčiuose. Per pirmąjį 2013 metų pusmetį naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose vidutiniškai išaugo 7–10 proc. (0,5-1 Lt/kv. m.). „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 12–17 Lt/kv. m., o senos – už 4–10 Lt/kv. m.. Kaune už naujos statybos sandėliavimo patalpas prašoma 11–15 Lt/kv. m., o už senos – 4–10 Lt/kv. m., o Klaipėdoje atitinkamai 10–15 Lt/kv. m. ir 4–8 Lt/kv. m..
Padrąsinti teigiamų pokyčių ekonomikoje, transporto ir sandėliavimo sektoriuose bei sėkmingai įgyvendintų pastarųjų projektų, plėtotojai vis dažniau užsimena apie naujų projektų įgyvendinimą, o įmonės – apie plėtrą. „Kaip matyti iš šiuo metu plėtojamų ar planuojamų projektų, didžioji dalis jų yra skirti savo reikmėms ir tik dalis patalpų yra ar bus pasiūlytos rinkai“, – kalba S. Vagonis, „Ober-Haus“ specialistas.
