Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekspertai atskleidė, koks ateityje bus tipinis lietuviškas namas

Išmanusis namas
Projekto partnerio nuotr. / Išmanusis namas
Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
4
A A

Individualių gyvenamųjų namų architektūra ir įrengimas nuolat kinta. Kaimo trobeles su stačiamalkėmis krosnimis keitė kelių šimtų kvadratinių metrų ploto mūrinės pilys su malkiniais šildymo katilais. Tačiau matydami šiandieninius namus ir tendencijas, ekspertai teigia, jog ateities lietuvio namas bus nedidelis, minimalistinio dizaino, tačiau išmanus ir funkcionalus.

„Šiuolaikiškas namas – tai visų pirma architektūra, kurios stilių lemia gyvenvietės kontekstas arba individualus užsakovo pasirinkimas. Jei namo architektūra yra klasikinio stiliaus – aukštos patalpos, erdvios laiptinės – klasikinis puošnus interjeras tinkamas. Bet kai moderniame, mažame name bandoma sukurti pseudo klasikinį stilių – tai kičas. Ko gero, taip pasireiškia nerealizuotos neišsilavinusių pirmos kartos verslininkų svajonės. Namų šeimininkėms didelę įtaką daro meksikietiškos prabangos kupini serialai“, – pastebi interjero dizaineris Vytautas Gurevičius.

Visgi specialistai metai iš metų pastebi, kad naujakuriai, jaunos šeimos mieliau statosi mažesnius, minimalistinio stiliaus namus užmiestyje nei pilis, prie kurių buvo priprasta sovietmečiu.

„Interjero tendencijos Lietuvoje yra tokios, kaip ir tarptautinės mados. Šiuo metu nebemadinga sienas kalti plastikinėmis dailylentėmis ar primityviais blizgančiais tapetais, bet sienų apdaila tapetuojant ar suteikiant sienai tam tikras faktūras išlieka madinga. Visgi Lietuvoje vis labiau populiarėja mūsų mentalitetui artimiausias racionalus skandinaviškas stilius“, – teigia interjero dizaineris.

Tačiau ateityje pasikeis ne tik namo dydis ar interjeras, bet ir pats namas. Po kelių metų namuose bus integruojama vis daugiau technologinių naujovių, kurios sukurs aukštesnį komforto lygį jo gyventojams.

„Pirma automatika namuose atsirado, kai pabrango energijos resursai, visi suprato, kad jie nėra begaliniai, ir kad reikia taupyti. Kai automatika padėjo suvaldyti esminius dalykus – šildymą, vėdinimą ir šviesą – atsirado kiti poreikiai, labiau susiję ne tiek su ekonomija, kiek su komfortu ir patogiu visų sistemų valdymu: multimedijos, apsaugos sistemos ir kitos“, – teigia išmaniųjų namų sistemas diegiančios bendrovės „Jung Vilnius“ atstovas Tomas Stemplys.

Jo teigimu, išmaniųjų namų sistemų paklausa pastaraisiais metais kasmet auga dešimtimis procentų. Tai lėmė ir vis didesnę tokių sistemų pasiūlą – nuo „pasidaryk pats“ tipo sistemų iki profesionalių aukšto standarto sistemų.

Visgi eksperto teigimu, sunku prognozuoti, kaip pažengs ir kokiu keliu vystysis išmaniųjų namų technologijos. Pavyzdžiui, visame pasaulyje ekspertai jau kelerius metus kalba apie šaldytuvą, kuris pats užsako trūkstamus produktus. Tačiau visuomet išlieka klausimas – ar tokia inovacija prigis pasaulyje, o ypač Lietuvoje.

„Pagrindinis modernaus naujakurio noras, tikėtina, bus kiek įmanoma paprastesnis visų išmanaus namo sistemų valdymas. Daviklių pagalba sistemos turės pačios prisitaikyti prie gyventojo, stebėdamos jo gyvenimo ritmą ir net nuspėdamos šeimos veiksmus ir poreikius. Sistemos valdymas bus labai paprastas – greičiausia tiesiog bendraujant su sistema balsu“, – prognozuoja T. Stemplys.

Jis priduria, kad šioje srityje Lietuva anaiptol nėra atsilikusi. Lietuvoje jau yra ir privačių namų, ir biuro pastatų, kurie turi labai aukšto lygio išmaniojo namo sistemas, o šalyje šiuo metu prieinamos visos technologijos ir yra jas diegti gebančių specialistų.

Balandžio 27–30 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje 23-oje tarptautinėje statybų ir remonto parodoje RESTA bus pristatomi naujausi išmanių namų sprendimai ir technologijos, teikiamos konsultacijos apie jų diegimą ir naudojimą. Dvejojantiems, kaip įrengti individualaus gyvenamojo namo ar buto vidų, patarimus dalins ir interjero dizaineriai bei architektai.

Parodoje dalyvaus daugiau kaip 550 dalyvių iš Lietuvos ir 16 užsienio valstybių: Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Turkijos, Ukrainos, Vokietijos. Paroda užims visą LITEXPO teritoriją, o jos bendras ekspozicijos plotas sieks apie 33,5 tūkst. kvadratinių metrų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką