Daugiabučio valdymas
Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuoja Civilinis kodeksas. Jis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrosios konstrukcijos t.y. pamatai, sienos, stogas, bendrosios inžinerinės sistemos (šildymo, geriamojo vandens, nuotekų, elektros, dujų) ir bendrojo naudojimo patalpos (laiptinės, holai, koridoriai ir kitos).
Minėtą bendrąją nuosavybę valdyti, naudoti ir prižiūrėti patalpų savininkai gali keliais būdais – steigti bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti administratorių, kurio skyrimą įformina savivaldybė. Nepasirinkus nei vieno iš išvardintų bendrosios nuosavybės valdymo būdo, administratorių skyria savivaldybė.
Bendruosius reikalavimus, kurių turi laikytis kito asmens turto administratorius taip pat nustato Civilinis kodeksas. „Jame numatyta, kad administratorius atlieka visus veiksmus būtinus turtui išsaugoti ir jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Vykdydamas savo prievoles administratorius turi laikytis įstatymų, savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais“, – pabrėžė V.Jonaitis.
Vykdydamas savo prievoles administratorius turi laikytis įstatymų, savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais.
Statybos ir būsto departamento vyr. specialistas pridūrė, kad administratorius privalo leisti naudos gavėjui tikrinti sąskaitas ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus. Namą valdant bendrijai, konkrečias namo bendrosios nuosavybės valdytojo (administratoriaus) pareigas ir teises nustato Daugiabučių namų ir kitos paskirtie pastatų savininkų bendrijų įstatymas bei bendrijos įstatai.
Jungtinės veiklos sutarties atveju – valdytojo pareigas ir teises numato jungtinės veiklos sutartis, o savivaldybės paskirto administratoriaus atveju – bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Skaidresnis valdymas
Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai taikomi nuo 2001 metų, tačiau siekiant užtikrinti skaidresnį namų valdymą šiuo metu yra parengta nauja šių nuostatų redakcija. Ji jau pateikta svarstyti Vyriausybei.
Administratoriui įvedama prievolė teikti butų savininkams išsamesnę informaciją apie namo būklę, numatomus ir vykdomus remonto darbus, darbų pirkimus, paslaugų įkainius ir tarifus.
V.Jonaitis teigė, kad naujojoje administravimo nuostatų redakcijoje siekiama užtikrinti tinkamesnį butų savininkų teisėtų interesų atstovavimą ir didesnį administratoriaus veiklos skaidrumą. „Naujoje redakcijoje numatoma, kad pagrindiniai namo valdymo ir priežiūros dokumentai, teikiamų paslaugų tarifai, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų planai butų derinami su butų savininkais ir tvirtinami jų sprendimu.
Taip pat administratoriui įvedama prievolė teikti butų savininkams išsamesnę informaciją apie namo būklę, numatomus ir vykdomus remonto darbus, darbų pirkimus, paslaugų įkainius ir tarifus“, – esminius naujų nuostatų pakeitimus pristatė specialistas. V.Jonaitis taip pat pabrėžė, kad nuo 2014 m. yra įteisinta ir savivaldybių administracijos pareiga vykdyti daugiabučių namų valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę.
Aplinkos ministerija primena, kad daugiabučio priežiūra ir jos organizavimas yra kiekvieno savininko atsakomybė. Netinkamai prižiūrimi ir eksploatuojami pastatai gali pakenkti ne tik gyventojams, bet ir aplinkai. Eksploatuojami prastos būklės namai dažnai būna energiškai neefektyvūs, jų šildymui sunaudojama daugiau gamtos išteklių, o jų sandarinimu nesirūpinantys žmonės prisideda prie klimato atšilimo.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
