Asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą ir rinkos sąlygomis nuomojantys tinkamą būstą iš fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus savivaldybes), galės gauti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją, kurios dydis – ne mažesnis nei 50 proc. rinkos vidutinės nuomos mokesčio (kompensacija skaičiuojama 14 kv. m. asmeniui).
Taip pat numatyta galimybė parduoti savivaldybės turimus būstus už kainą, apskaičiuotą rinkos kainomis, įvertinus parduodamo būsto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Tai reiškia, kad asmenys ar šeimos, kurių turimas turtas ir gaunamos pajamos jau leidžia patiems apsirūpinti būstu, o savivaldybės gyvenamąsias patalpas jie nuomoja ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir šiose patalpose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip penkerius metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą, galės jį pirkti rinkos sąlygomis arba ir toliau jį nuomotis rinkos sąlygomis.
„Siekdami paskatinti žmones dirbti ir užsidirbti neprarandant teisės į socialinį būstą, iki 20 proc. padidinam leistiną nukrypimą nuo nustatytos pajamų ar turto ribos, nuo kurios asmuo netenka teisės nuomoti socialinį būstą“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. T. y., teisė į paramą būstui prarandama bei paramos teikimas stabdomas ir nutraukiama socialinio būsto nuomos sutartis arba išbraukiama iš sąrašų kai už kalendorinius metus deklaruotas turimas turtas ar gaunamos pajamos nustatytus dydžius viršys daugiau nei 20 proc. Pavyzdžiui, Vilniuje gyvenančiai trijų asmenų šeimai nustatytas dydis šiuo metu siekia 26400 Lt per metus.
Šiemet socialinio būsto fondo plėtrai numatyta skirti 18,25 mln. litų. Lėšos savivaldybėms paskirstomos įvertinus socialinio būsto nuomos laukiančių savivaldybėse asmenų (šeimų) skaičių. Šiuo metu socialinio būsto nuomos Lietuvoje laukia 32,5 tūkst. asmenų (šeimų) ir šiomis naujovėmis tikimasi šį skaičių sumažinti apie 40 proc. Jei Seimas pritars, siūlomos naujovės įsigalios nuo 2015 m.
