Savaitraštis „15min“ atliko žurnalistinį pigiausių sostinės butų rinkos tyrimą. Išvados: nemokamas sūris būna tik spąstuose, o pigiu gali nespėti pasidžiaugti, nes jo mažai, nėra pasirinkimo ir galiojimas greitai baigsis.
Butu vadinamas kambarys
Skelbimų portalas „Domoplius.lt“ butų sostinėje, kainuojančių iki 50 000 Lt, randa 158, „Edomus.lt“ – 186, „Aruodas.lt“ – 193.
Paskyrusi savaitę skelbimų peržiūrai konstatuoju, kad dauguma skelbimų kartojami skirtinguose arba tuose pačiuose portaluose, tik nurodomas kitas gyvenamasis rajonas arba kitas pardavėjas, nes butus pardavinėja ir šeimininkai, ir tarpininkai.
Be to, ne visų parduotų butų skelbimai išimti. Dar keli procentai atkrenta, nes nurodoma labai neadekvati kaina: 54 kv. m butas parduodamas už 11 111 Lt, bet neįdėtos jo nuotraukos ir nenurodyta jokių kontaktų, arba bendroje paieškos sistemoje rodoma buto kaina – 3 000 Lt, o įėjus į skelbimą paaiškėja, kad prašoma 120 000 Lt.
Peržiūrėjus vieną skelbimų portalą, kitame beveik visi butai – jau matyti, todėl iš tiesų sostinėje butų už tokią kainą yra apie 200. Kai kurie pardavinėjami metus ar pusantrų, kiti – vos kelias dienas. Daugiausia pigiausių butų parduodama Naujininkuose ir Naujojoje Vilnioje.
Dedantys skelbimus gudrauja, kaip išmano. Nemažai pardavėjų butu vadina kambarį.
Dedantys skelbimus gudrauja, kaip išmano. Nemažai pardavėjų butu vadina kambarį. Atsidarius skelbimą paaiškėja, kad pigiai parduodamas ne visas butas, o tik kambarys dviejų, trijų arba keturių kambarių bute, ir to kambario plotas nėra 31 kv. m, kaip buvo nurodyta. Į plotą įskaičiuotos bendro naudojimo patalpos – virtuvė, tualetas, vonia arba dušas, kuriomis reikėtų dalytis su buto šeimininkais.
Tokių patalpų kaip „kambarys bute“ ar „buto dalis“ teisiškai vadinti butu negalima, užtat kambarys buvusiame bendrabutyje, nors likusios patalpos – ir bendro naudojimo, Registrų centre vadinamas butu, nes tai nekilnojamasis turtas (NT), turintis registro numerį. Tokių butų skelbimuose – nors vežimu vežk.
Vieni pardavėjai išsamiai aprašo kiekvienos buto patalpos kvadratūrą, net prideda žemėlapį ir buto planą, o kiti „pamiršta“ paminėti apie virtuvę, vonios kambarį, koridorių. Iš nuotraukų suprantu, kodėl: tos patalpos – bendro naudojimo, o bute jų tiesiog nėra.
Tarp skelbimų pasitaiko ir butų, įrengtų ir parduodamų gyvenamajame name, tačiau jų tualetas ir dušas įrengti lauke esančiame ūkiniame pastate arba tualetas yra tik medinė lauko būdelė.
Iš 300 – keli tikri butai
Nors skelbimų daug, butų su visais patogumais randu tik tris. Jie įrengti buvusių bendrabučių kambariuose, todėl labai maži.
Kadangi niekas buto be derybų neperka, nusprendžiu dar paieškoti butų iki 58 000 Lt. Tuos kelis tūkstančius tikiuosi nuderėti, nes šeimininkai senos statybos butų kainas nuleidžia iki 15 proc. Jau kiek geriau – iš šimto papildomų skelbimų randu kelis tinkamus butus.
Paskambinus dėl vieno, atsiliepia NT agentūros vadybininkas ir prisistato Artūru. Paaiškėja, kad būstas jau parduotas, bet Artūras bando įpiršti butą buvusiame bendrabutyje Naujininkuose už 59 tūkst. Lt ir dukart pakartoja, kad balkonas – per visą butą
Patikslinu, kad daugiau nei 50 tūkst. Lt nemokėsiu, o jo siūlomą butą mačiau dviejuose portaluose. Viename jis parduodamas pigiau ir be tarpininkų.
„Na, gerai... Aš su šeimininkais pakalbėsiu, paklausiu ir perskambinsiu“, – numykia Artūras. Daugiau butų už tokią kainą jis negali pasiūlyti, o pažado neištęsi – nebepaskambina.
Po kelių dienų paskambinu numeriu, prie kurio nurodyta, jog butas parduodamas be tarpininkų. Atsiliepusi moteris pasiteirauja, ar nesu agentė. „Kaip man jie nusibodo, skambina ir skambina“, – pasiskundžia ji.
Šeimininkė su vyru gyvena Trakuose, todėl buto greitai parodyti negalės – nežino, kada atvažiuos į Vilnių.
Paskambinus dėl kito buto Žirmūnų rajone paaiškėja, kad butas išnuomotas, o pardavimas atidėtas iki pavasario. Moteris aksominiu balsu siūlo kitus – brangesnius – butus.
Kreipiuosi dėl 19 kv. m gražiai suremontuoto buto buvusiame bendrabutyje Žemuosiuose Paneriuose. Kaina patraukli – vos 38 400 Lt. Sužinau, kad tą dieną kitas pirkėjas ketina atnešti užstatą už šį butą. „Jei nesate rimta pirkėja, o tik norite apžiūrėti, nevarkite“, – įspėja NT tarpininkas ir bando greičiau užbaigti pokalbį.
Dar pora nusižiūrėtų butų, pasirodo, jau seniai parduoti, o dėl vieno apžiūros niekaip nepavyksta sutarti: tai NT agentė neprisiskambina buto šeimininkei, tai kuri nors neturi laiko.
„Jeigu jums skubiai reikia, žinokit, kad į butą galėtumėt tik po kokių trijų mėnesių įsikraustyti, nes pardavėja neturi kur gyventi. Ji ir pardavinėja butą, ir sau tuo pat metu ieško“, – įspėja agentė.
Teko sprukti nuo girtuoklių
Belieka du butai. Pirmiausia bandau apžiūrėti būstą 1974 metais statytame bendrabutyje Grigiškėse. Atvykstu vakare. Beklaidžiojant pro šalį praeina gal dešimties agresyvokai nusiteikusių paauglių grupelė. Jaučiuosi nejaukiai.
Mane pasitinka agentė – tamsi, aukšta moteris. Su ja – ir buto šeimininkė, į septintą dešimtį įkopusi maloni moterėlė cilindro formos kepure.
Įeiname į labai apleisto bendrabučio laiptinę. Antros jos durys tokios sukežusios, kad spyrus išgriūtų. Sienų dažai it nagais nugramdyti, likęs apipaišytas cementas su dviejų sluoksnių dažų atplaišomis.
Laiptinės langai išdaužyti, ant laiptų voliojasi tušti alkoholinių kokteilių buteliai. Koridoriuje įsismelkęs čirškinamų bulvinių blynų ir rūkalų kvapas.
Skelbime teigiama, kad kaimynai – ramūs ir tvarkingi, tačiau laiptinės langai – išdaužyti, ant laiptų voliojasi tušti alkoholinių kokteilių buteliai. Koridoriuje įsismelkęs riebaluose čirškinamų bulvinių blynų ir rūkalų kvapas, o palangę ramsto du asocialios išvaizdos tipai.
Šeimininkė atrakina šarvuotas buto duris. Patenkame į pailgame 18 kv. m kambaryje suformuotą butuką. Koridoriaus nėra, tik miniatiūrinė virtuvė – šaldytuvas ir staliukas. Kitoje pusėje įrengtas vonios kambarėlis – jame yra tualetas, dušo dubuo ir maža kriauklė.
Žengiame į kambarį. Jis perkrautas baldais, todėl vietos mažai. Stovi išskleidžiama sofa, didelis fotelis, spinta ir sekcija, išpuošta džiovintomis lydekų galvomis. Yra stalas su kompiuteriu, kėdė, įvestas internetas ir kabelinė televizija.
Tapetai su gėlių motyvais netvarkingai suklijuoti, linoleumas uždengtas kilimėliais. Užtat langas – plastikinis.
Paprašau, kad leistų nusifotografuoti butą ir namie peržiūrėti nuotraukas, pagalvoti. Agentė pasipiktina, kad aš – jos konkurentė, kuri nori sau nufotografuoti ir paskui pardavinėti šį butą.
Šeimininkės teigimu, mokesčiai už komunalines paslaugas labai nedideli. O jei norėčiau naudotis bendra virtuve, už dujas per mėnesį mokėčiau vos 4 Lt/mėn. Šeimininkė gundo žadėdama nuleisti buto kainą nuo 30 tūkst iki 28 tūkst. Lt.
Nusprendžiu pašniukštinėti bendrabutyje. Laiptais vorele iš girtumo vos lipa nenusakomo amžiaus vyrai, o bendroje virtuvėje pamatau tamsiaplaukę moterį. Dar viena išlenda pasiteirauti, ką čia veikiu. Sužinojusios, kad domiuosi tuo butu, iškart pasako, kad daugiau kaip 20 tūkst. Lt jis nevertas.
Išgirdęs klegesį, iš savo buto išlenda vyras invalido vežimėlyje, domisi kainomis ir klausia, ar bendrabutis – labai baisus.
Išeinu iš laiptinės. Man atidarant duris, kieme pasigirsta kažkieno balsas: „Prilaikykit duris!“ Iš tos baimės imu ir užtrenkiu jas. Girtas, apsmukusiais treningais apsivilkęs vyras svirduliuodamas artėja prie manęs ir kažką vapa. Praneriu pro jį. Tamsoje ant laiptelių suboluoja kito treninguoto vyriškio siluetas. Jo rankoje kliuksi plastikinis alaus butelis.
„Dievuška, dievuška!“ – užkimusiu balsu, it milžiniškas skreplys būtų įsirėmęs į gerklės sieneles, užgriaudėja nepažįstamasis, o aš bėgu, kol suvokiu, kad jie per girti mane pasivyti. Vyrai ir nesiveja, tik šūkauja pavymui.
Nurimstu atsidūrusi žibintų apšviestoje gatvėje.
Tvarkingas bendrabutis Naujininkuose
Kitas objektas – šalia Naujininkų „Maximos“ buvusiame bendrabutyje esantis 15 kv. m butas. Kaina lyg prekybos centre – 39 999 Lt. Ši vieta garsėja labai prasta reputacija, lauke tamsu, todėl apžiūrėti būsto ateinu su draugu. Mus pasitinka jaunas solidus agentas ir buto šeimininkai – pagyvenusi maloni pora.
Bendrabutis statytas 1970-aisiais, tačiau išsilaikęs neblogai. Laiptinė tvarkinga, žaliai nudažyta. Pakeisti jos langai. Specifinių kvapų ar girtų kaimynų – nė padujų.
Įeiname į butą. Paaiškėja, kad jo sienos dažytos ne ryškiai rožine, kaip atrodo skelbimo nuotraukose, o šviesiai alyvine spalva. Grindys – medinės. Šalia durų yra pakaba paltams, o šone neblogai įrengtas vonios kambarys – unitazas ir dušas. Plytelės – šviesios, šiuolaikiškos.
Likusi butuko dalis suplanuota neracionaliai: mini virtuvėlė, kurioje yra kriauklė ir nuo jos stora siena atskirta zona šaldytuvui, ir dar viena atskirta siena bereikalingai užimanti plotą kišenės dydžio bute. Kambaryje vos telpame penkiese, nors jame stovi tik kėdė.
Šeimininkas – šmaikštus, todėl laido juokelius: neva šis butas mums skirtas: „Apžiūrėkite viską, patikrinkite radiatorius, sienas nučiupinėkite.“
Išeinančius iš buto mus pasitinka laiptinėje tūnojusi šeimininkų draugė ir įbruka savo kontaktus. „Čia jei norėsite pirkti be tarpininkų“, – mirkteli ir nueina. Tiek to, ačiū. Kol kas nereikia nei su tarpininkais, nei be tarpininkų.
Ar įmanoma rasti padorų butą Vilniuje, kurio kaina būtų ne didesnė nei 50 tūkst. Lt? Gal. Tačiau butas gali būti nepadoriai mažas. Arba vieta ir kaimynystė – nepavydėtinos.
Geriau nepirkti nei sau, nei nuomai
„Domoplius.lt“ projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius nepataria pirkti tokių pigių butų.
„NT yra trys sudedamosios dalys: vieta, vieta ir vieta. Tolimų rajonų nelabai kas mėgsta, kontingentas ten irgi atitinkamas. Jeigu kainos ir kils, tai ne anksčiau nei po 3–4 metų, toliau niekas neprognozuoja. Tolimuose rajonuose kainos staigiai nešoktelės, pirmiau jos kils patraukliose vietose“, – argumentuoja E.Narbuntovičius.
Anot eksperto, tokie pigūs butai parduodami bendrabučiuose arba „chruščiovkėse“, statytose septintajame dešimtmetyje dvidešimčiai ar trisdešimčiai metų. Jie nelikvidūs – būtų labai sunku greitai ir be nuostolių parduoti. Neaišku, kaip jie atrodys po dešimties metų – gal bus avarinės būklės ir visą daugiabutį ar bendrabutį teks griauti arba renovuoti.
Kažkodėl Lietuvoje manoma, kad jei butas suremontuotas, tai jis vertas gerokai daugiau.
Tokio pigaus būsto remontui tektų išleisti dar bent 20 000 Lt. „Kažkodėl Lietuvoje manoma, kad jei butas suremontuotas, tai jis vertas gerokai daugiau. Tai atsispindi ir skelbimuose, – pasakoja E.Narbuntovičius. – Bet buto vertė nuo to, kad padarytas remontas, pakeisti vamzdynai, smarkiai nepakyla.“
Pirkti tokių butų nuomai E.Narbuntovičius taip pat nepataria: per mėnesį už nuomą būtų galima imti daugiausia 400 litų, bet reikėtų gerai įrengti butą. Įsileidus nuomininkus, kosmetinį remontą tektų daryti kas 3–4 metus, kitaip nuomos kaina kristų: „Neaišku, ar iš nuomos atsipirktų bent investicijos į remontą.“
E.Narbuntovičius primena, kad tokie butai būna nesandariuose senuose namuose, todėl šildymo išlaidos – didelės. Naujojoje Akmenėje kai kurie žmonės dalija tokius butus nemokamai, nes nepajėgia apmokėti didelių sąskaitų, o buto niekas neperka.
„Jei esi to buto savininkas, turi kažkam jį perleisti. Tiesiog atsisakyti buto ir nieko nedaryti neišeina. Valstybei buto nurašyti irgi negali“, – įspėja E.Narbuntovičius.
Rinka aktyvėja, kainos krenta
Spalį suaktyvėjo šalies NT rinka: buvo parduota ketvirtadaliu daugiau objektų nei per tą patį laikotarpį pernai. Pastarąjį sykį tokie NT pardavimo mastai buvo užfiksuoti 2008 metų balandį – prieš ekonominę krizę, skelbia Registrų centras.
Rudeninis sandorių aktyvumo bumas apėmė visą šalies teritoriją ir beveik visus NT rinkos segmentus: nuo būsto iki komercinės ir administracinės paskirties objektų bei žemės sklypų. Neįprastai daug sandorių registruojama ir lapkritį.
Tačiau NT kainoms tai įtakos neturėjo: jos vis dar po truputį krenta. Kol trūksta aiškumo ekonomikoje, tol nepasiekiamas dugnas. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su praėjusių metų spaliu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose krito 1,7 proc.
Atsižvelgus į metinę infliaciją, prie kainų kritimo derėtų pridėti dar bent tris procentus.
