Nors šios problemos analizių ir diskusijų Lietuvoje apstu, visada verta susipažinti su kitų šalių patirtimi. Ja Vilniuje pasidalino ekspertai iš Vokietijos – chemikas dr. Siegfriedas Kernas, daugiau nei 30 m. dirbantis polistireninio putplasčio pramonės šakoje, bei inžinierius Ulrichas Meyeris, apšiltinimo medžiagas sertifikuojantis specialistas. Vokietijos polistireninio putplasčio asociacijos nariai pastatų apšiltinimo patirtimi dalijosi VGTU, Lietuvos polistireninio putplasčio asociacijos bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos surengtoje viešoje paskaitoje.
Šilumos švaistymas gali atsiliepti visam pasauliui
Dėl daugiabučių kiaurų stogų, nesandarių langų, vėjo perpučiamų sienų išleidžiamos milžiniškos sumos šildymui, iš visų mokesčių mokėtojų kišenės mokamos kompensacijos. Šiam reikalui per metus Lietuvoje skiriama beveik 200 mln. litų.
Pasak dr. S. Kerno, pastatų šiltinimo tema labai aktuali ir Vokietijoje. Pastaruoju metu namų ūkiai sunaudoja 28 proc. visos energijos. Tai yra tiek pat kaip pramonė arba visas transporto sektorius. Daugiausia namų ūkyje energijos sunaudojama pastatams šildyti.
Vis dėlto šilumos išsaugojimo problema opi ne tik Vokietijai, Lietuvai ar kitai geografine padėtimi panašiai valstybei – problema kur kas didesnė.
Dėl daugiabučių kiaurų stogų, nesandarių langų, vėjo perpučiamų sienų išleidžiamos milžiniškos sumos šildymui, iš visų mokesčių mokėtojų kišenės mokamos kompensacijos. Šiam reikalui per metus Lietuvoje skiriama beveik 200 mln. litų.
„Šiandien šilumos pralaidumas – tai ne vien išlaidų ir finansavimo, bet taip pat klimato kaitos klausimas. Šilumos išteklių išsiskyrimas turi įtakos ir pasauliniam atšilimui. Pastatų modernizavimas yra viena iš priemonių, galinti prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Ją taikant kompleksiškai su kitais metodais, galima pasiekti teigiamų rezultatų“, – dėstė S. Kernas.
Nors vokiečiai lenkia, situacija Lietuvoje gerėja
Pasak U. Meyerio, Vokietijoje iš 18 mln. gyvenamųjų namų tik 5 proc. atitinka energinius reikalavimus.
„Vokietijos valdžia yra iškėlusi tikslą iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. šilumos energijos, iš jų 10 proc. dėka pastatų renovacijos. Iki 2050 m. – 60 proc., iš jų 40 proc. modernizuojant gyvenamuosius namus. Nuo 1977 m. iki dabar energijos taupymo reikalavimai vis griežtėja. Šios politikos rezultatas – aiškiai teigiama tendencija – žemyn besileidžianti kreivė, žyminti energijos suvartojimą vienam žmogui“, – pasakojo U. Meyeris.
Lietuvoje irgi ryžtingai veikiama šia kryptimi. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa – vienas didžiausių šalies prioritetinių projektų. Nuo 2013 m. apšiltinimo skatinimu užsiimančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) naujausiais duomenimis, šiuo metu pradėti beveik 700 daugiabučių atnaujinimo darbai. Planuojama, jog iš jų 300 daugiabučių bus visiškai užbaigti ir priduoti dar šiais metais.
Tiek vienu metu atnaujinamų daugiabučių Lietuvoje dar nėra buvę. Palyginimui, per beveik dešimt programos gyvavimo metų Lietuvoje atnaujinti nepilnai 500 daugiabučių. Panašios daugiabučių renovacijos apimtys turėtų išlikti ir artimoje ateityje. Šiuo metu yra baigiami rengti dar 1700 investicijų projektų, kurių preliminari vertė – 1,2 mlrd. Lt.
Palankiau būstą atnaujinti iki 2015 m. rudens
Ekspertai iš Vokietijos aptarė nacionalinį pastatų apšiltinimo skatinimo modelį. Daugelį finansavimo programų įsteigusi Kreditų agentūra prie Vokietijos centrinio banko siūlo įvairias galimybes. Tai ne tik bendros skatinimo programos, bet ir papildomos priemonės. Kreditą galima gauti iki 75 tūkst. eurų su 1 proc. palūkanomis. Papildomos priemonės finansuojamos iki 50 tūkst. eurų.
Tuo tarpu Lietuvoje daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) kaupiamąjį fondą sudaro 227 mln. eurų. Savininkams, atnaujinantiems būstus iki 2015 m. spalio 1 d., valstybė gali padengti iki 100 proc. namo atnaujinimo projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidų, faktinių projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų.
Vėliau kreditas mažės iki 50 proc. Tačiau lengvatinis kreditas išliks toks pats – 3 proc. dydžio fiksuotų metinių palūkanų. Taip pat nesikeis valstybinis išlaidų padengimas nepasiturintiems asmenims – 100 proc. kreditas bus taikomas projekto parengimo ir įgyvendinimo, statybos techninės priežiūros išlaidoms, kredito draudimo bei kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokoms.
Išorinis šiltinimas sumažina 70 proc. energijos nuostolių
„Apšiltindami pastatus iš išorės, energijos praradimų galime sumažinti 70 proc. Šiltiname išorines sienas, stogus, lubas, pamatus, grindis – viską, per kur gali išeiti šiais laikais taip brangi šiluma“, – aiškino U. Meyeris.
Apšiltindami pastatus iš išorės, energijos praradimų galime sumažinti 70 proc. Šiltiname išorines sienas, stogus, lubas, pamatus, grindis – viską, per kur gali išeiti šiais laikais taip brangi šiluma.
Jis pabrėžė, jog Vokietijoje apšiltinimo praktikoje dažnai naudojamas polistireninis putplastis, kurį galima taikyti visų išorinių sienų šiltinimui. Pavyzdžiui, net 80 procentų fasadų yra šiltinami polistireniniu putplasčiu. Ši medžiaga yra vertinama dėl patikimo šilumos izoliavimo, nesudėtingo pritaikymo, kainos bei kokybės santykio.
„Be to, medžiaga turi ir palankių ekologinių parametrų. Polistireninis putplastis yra lengvai perdirbamas, taip pat gali būti nesunkiai išskaidytas, pats nedega, o smilkdamas dėl išorinio poveikio neišskiria aplinkai kenksmingų medžiagų“, – sakė dr. S. Kernas, Vokietijoje besirūpinantis statybinių medžiagų ir aplinkosauginiais tyrimais.
