Jungtinis dizainerių duetas iš Tbilisio – Nata Janberidze ir Keti Toloraia – sukūrė aplinką, skirtą šiuolaikiškam žmogui – keliautojui, mylinčiam gamtą bei vertinančiam natūralumą. Viešbutyje dominuoja šiltos medžio masyvo tekstūros, o šiuolaikiškumo ir prabangos suteikia stiklo bei plieno apdaila. Dizainas buvo sukurtas kiek įmanoma diskretiškesnis, nes pagrindiniu akcentu čia turėjo išlikti vaizdas už viešbučio langų. Interjeras pasižymi geometrinėmis struktūromis, o baldų, apdailos medžiagų ir dekoro elementų išdėstymas buvo komponuojamas logiškai, remiantis simetrijos bei tvarkos principu. Minimalistinis dizainas atspindi ir Azijos, ir Europos kultūras, kilmę.
Neapdorotos, šiurkščios medienos grindys, praskaidrinamos čionykštės kilmės kilimais, sukuria daugybę intymių zonų, skirtų poilsiui, o jų stilistika, koloritas padeda pajusti vietinę kultūrą. Jaukus židinys, šalia kurio išdėstytos sofos, originalūs vintažiniai reklamos bei kino plakatai iš Gruzijos Sovietų Sąjungos laikų, primenančių apie šalies istoriją. Įvairios zonos buvo atskirtos knygų lentynomis, todėl konstrukcinių pertvarų panaudoti nereikėjo ir taip buvo suformuotos atviros erdvės su didžiuliais langais. Iš bet kurios poilsio vietos galima žvelgti į plačią peizažo panoramą. Taip interjero autoriai suteikė galimybę patalpų masteliu suvokti ir kalnų didybę.
Miegamuosiuose dominuoja pilkšvi bei rausvai pilki tonai su kai kur įterptais ryškiais akcentais, todėl bendras vaizdas tapo harmoningas, tačiau nenuobodus. Stambūs medžio masyvo baldų korpusai, grubi faktūra bei natūralios spalvos harmoningai dera su vaizdu už lango, o viešbučio svečiai čia nesijaučia lyg svetimkūniai, veikiau jie yra šio krašto dalis. Skirtingai nei daugelyje šiuolaikinių viešbučių, kambariai buvo suprojektuoti nedideli, o baldų numatyta tiek, kiek būtina komfortiškam vakaro bei nakties poilsiui. Miegamuosiuose nėra smulkmenų, primenančių namus, nes tokios detalės čia tiesiog nebetenka prasmės – pagrindinis dėmesys turi būti kreipiamas į gamtą, poilsį joje be nereikalingų daiktų.
Kambariuose įrengti balkonai bei terasos, suprojektuotos iš plieno, stiklo bei medienos. Dizainerių manymu, kambarių nevertėjo perkrauti jaukumą atspindinčiais objektais, nes visas malonumas svečiams turėjo sklisti iš kalnų peizažo, jų didingumo ir buvo tikėtasi, jog būsimi svečiai tai įvertins bei sugebės džiaugtis vaizdu ilsėdamiesi terasose ar bendro naudojimo zonose. Terasose galima džiaugtis saulės voniomis dieną, o vakarop mėgautis kalnų peizažu ir palydėti saulę, stebėti žvaigždes įsisukus į jaukų apklotą. Parinktomis svarbiausiomis detalėmis ir interjero elementais autoriai sugebėjo perteikti minimalistinį, paprastumu ir kokybe spinduliuojantį viešbučio įvaizdį.
Skirtingai nei miegamuosiuose, bendro naudojimo zonose galima rasti gausybę smulkmenų, primenančių namus. Interjero autoriai, siekdami išlaikyti vientisą erdvę, nesuskirstytą pertvaromis, praturtino ją jaukumo suteikiančiais daiktais, padedančiais lankytojams vieniems šalia kitų jaustis saugiau ir komfortiškiau. Viešbutyje netgi stengtasi perteikti vieną iš gražiausių Gruzijos žmonių charakterio savybių – draugiškumą bei komunikabilumą. Tai ypač atsispindi valgymo zonose, kur nėra dviviečių staliukų, čia išdėstyti ilgi, dešimties vietų stalai, prie kurių užsimezga bendravimas. Restorane galima paragauti tradicinių gruzinų patiekalų, padedančių giliau pažinti vietos kulinarijos kultūrą.
Erdvi fojė, biblioteka, kazino, židinys, rūkomasis su cigarų meniu bei viduje įrengtas baseinas – iš visų šių zonų per didžiulius vitrininius langus matosi nuostabus kalnų motyvas. Mėgstantiems nuotykius bei išbandymus, siūloma daugybė veiklų – dviračių žygiai, slidinėjimas užsikeliant į kalno viršūnę sraigtasparniu, o žygių mylėtojus intriguoja ir faktas, jog visai šalia yra neveikiantis ugnikalnis. Kultūros entuziastai čia gali tyrinėti Gergeti Trinity bažnyčią, esančią 2170 metrų aukštyje.
Viešbutis kalnuose yra puiki vieta pailsėti ir fiziškai, ir dvasiškai, nes viršukalnių didybė, peizažo grožis, laukinių gėlių žiedai bei besidriekiančios uolėtos pievos tiesiog užgniaužia kvapą. Būtent šia emocija interjero dizaino autoriai ir vadovavosi: suteikdami privačioms patalpoms lakoniškumo bei padėdami svečiams pabėgti nuo perkrautos daiktais rutinos, išgrynindami potyrius, juntamus žvelgiant pro langą, bei suteikdami pernelyg atviroms zonoms jaukumo, padedančio užmegzti betarpišką bendravimą. Taigi, esminiai interjero aspektai buvo ne tik estetiniai, bet ir emociniai, tačiau šis efektas yra pasiektas per natūralumą – medienos, odos, juodo metalo apdailas bei elementus, o siekiant įtikti šiuolaikiškam, moderniam žmogui, kompozicijos buvo papildytos stikliniais bei plieniniais akcentais.
