15min žurnalistei teko išklausyti ne vieno prieš dešimtmetį ar kiek mažiau Giraitėje įsikūrusio gyventojo pasakojimo. Visi jie kėlėsi „į laukus“, visi įsivaizdavo gyvensiantys kaimiškoje vietovėje, tačiau kai po langais privačiuose sklypuose ėmė dygti daugiabučiai, o eilė į darželius ėmė augti, jų kantrybė trūko.
Giraitės senbuviai nesuvokia, kaip Kauno rajono savivaldybė nemato bendro vaizdo, nesiima reguliuoti gyventojų tankio ar palaimina neatsakingas statybas, kaip valdžiai iš tiesų nerūpi žmonių gerbūvis: Giraitei virstant betono džiunglėmis, negalvojama nei apie šaligatvius, nei apie parką, nei apie mokyklą, kurią galėtų lankyti čia įsikūrę vaikai. Priežastis paprasta – trūksta valstybinės žemės, nes kone visos Giraitės apylinkės – privatininkų rankose. O šie, pasitelkę statybinę techniką, daro, ką nori. Juk galima pirkėjui parodyti gražią atvirutę, kurioje šalia namo – parkas, tvenkinys, apšvietimas, šaligatvis, tačiau tai nereiškia, kad išdygus kotedžui, vaizdas atitiks realybę.
Žmonės pyksta, kad prioritetas kaimiškoje gyvenvietėje suteikiamas statyboms, mašinoms, bet ne žmonėms.
„Sparčiausiai augantis rajonas, bet toks jausmas, kad miestui nesvarbu, nes rajonas, o rajonui nesvarbu, nes gyvenvietė – per arti miesto. Nėra medžių, žaidimų aikštelių, svarbiausia – tik kuo greičiau užstatyti likusį tuščią plotą. Ir kuo toliau – tuo aukštesniais daugiabučiais. Vaikams nėra kur žaisti, trūksta veiklos, darželių. Ar egzistuoja Kauno rajone koks darnios plėtros planas?“, – retorinį klausimą kėlė viena Giraitės gyventoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Žmonės pyksta, kad prioritetas kaimiškoje gyvenvietėje suteikiamas statyboms, mašinoms, bet ne žmonėms, o valstybinės žemės tiek mažai, kad nėra kur net mokyklos pastatyti. Gyventojai nesuvokia, kodėl savivalda negali viešiems poreikiams tenkinti nupirkti kokio sklypo.
Ėmė kepti daugiabučius
Gyventojų kantrybė trūko, kai ne vieną projektą Giraitėje vykdęs statytojas „Statybos investicija“ ėmėsi naujų statybų Putinų gatvėje – ruošiami pagrindai trijų aukštų aštuoniems daugiabučiams. Iš viso turėtų išdygti apie 100 naujų butų.
„Statybvietėje kasdien yra vykdomi darbai, vežamos medžiagos, atliekami matavimai, imami grunto mėginiai, nors šių dienų projekto stadija – viešinimo procedūros. Toks vaizdas, kad statytojas jau yra tikras dėl būsimų statybų. Šis naujas kvartalas stipriai pablogins senųjų gyventojų gyvenimo kokybę, sumažins jų valdomo nekilnojamojo turto vertę.
Negana to, už tvoros esantis 4 metrų pločio kelias (žemė yra valstybinė), tuoj virs tik statytojo naudai tarnaujančiu transporto keliu. Dėl šios gatvės savivaldybei jau 2 kartus prieš dvejus metus buvo teikta vizualizacija su pėsčiųjų ir dviračių tako, žaliosios zonos įrengimu, tačiau savivaldybė, matyt, gina tik statytojo interesus ir tuoj tas vienintelis gabalėlis valstybinės žemės virs statytojui naudinga gatve. Pusė Putinų gatvės bus valstybinė, pusė – privati. Įdomu, kas ją prižiūrės?“, – piktinosi dar viena Giraitės gyventoja Asta (vardas pakeistas).
Į Giraitę ji atsikėlė 2007 metais, sklypą pirko dar anksčiau. Prieš pirkdama domėjosi, kaip planuojama plėtoti teritoriją – žadėtas vystyti vienbučių ar dvibučių namų kvartalas, tačiau staiga ėmė dygti daugiabučiai. Kokiu pagrindu, moteris nesupranta.
„Trys daugiabučių eilės ir visos skirtingos, bent jau vientisa plėtra būtų. Giraitė – viena sparčiausiai augančių gyvenviečių, o nėra nei mokyklos, nei darželių. Buvo senas vienas, bet uždarė. Planuoja jį nugriauti. A.Šapokos gatvėje pastatė naują, 6 grupės ten, bet vaikai negali vienu metu išeiti į lauką, nes nėra kur eiti, lyg ir miega pamainomis. Vėliau įrengė dar 4 grupes, tai iš viso 200 darželinukų ten telpa.
Situacija sudėtinga, nes trejus metus į priekį darželyje vietų laisvų nėra. Užliedžiuose yra kelios darželinukų grupės – taip pat pilna. Veža vaikus Giraitės gyventojai ten, kur sugeba. Miestas pagal naują tvarką rajono vaikų į savo darželius nepriima, pirmenybė patekti į mokyklą taip pat suteikiama miestiečiams. Privalo juk valstybė pasirūpinti vaiko švietimu. O dabar, gyveni Giraitėje ir skirs tau nebent vietą Petrašiūnuose. Socialinė nelygybė“, – stebėjosi moteris.
Situacija sudėtinga, nes tris metus į priekį darželyje vietų laisvų nėra.
Gyventoja: „Stovime ant socialinės katastrofos slenksčio“
Pasak Giraitės bendruomenės narės Kristinos (vardas pakeistas), pagrindinė tokių gyvenviečių problema: socialinės infrastruktūros vystymo tempas per lėtas vykstančiam statybų mastui.
„2010 metais turėjome 800 gyventojų, dabar oficialiai deklaravusiųjų gyvenamąją vietą Giraitėje – kiek daugiau nei 3 tūkst. Kaip žinia, skaičius neatitinka faktinio, nes dėl vietų darželiuose trūkumo ir mokyklos nebuvimo daug šeimų nedeklaruoja gyvenamosios vietos rajone. Dar kokį tūkstantį galime drąsiai priskaičiuoti. Stovime ant socialinės katastrofos slenksčio. Gyventojai suspausti į mažą plotą, nes visi nori gyventi kuo arčiau Kauno, o statybos – nedarnios. Labai tankiai apgyvendinamos teritorijos, statomi daugiabučiai ir visiškai nevystoma socialinė infrastruktūra. Negalima taip: pastatėme daugiabutį, o visa kita – galbūt kada nors, kai gausime finansavimą. Reikia lėtinti statybos leidimų daugiabučiams išdavimą, reguliuoti gyventojų tankį“, – problemą išdėstė Kristina.
Anot jos, eilėje dėl patekimo į darželį laukia apie 600 Giraitės vaikų, atidariusi naujas grupes, savivaldybė sutalpins tik pusę jų. Trūksta ir laisvalaikio erdvių – vaikai priversti žaisti gatvėse.
„Nori nueiti pas kaimyną, o net nėra suformuoti pėsčiųjų takeliai tarp akligatvių, kurių Giraitėje – gausybė. Eini aplink pagrindinėmis gatvėmis, kur nėra šaligatvių. Atradome, kur yra dar valstybinės žemės, gavome 5 arų plotelį, tai įrenginėjame ten vaikų žaidimų aikštelę“, – tikino moteris.
Suvilioja žema kaina
Paklausta, kodėl žmonės, žinodami situaciją, toliau kuriasi tokiose gyvenvietėse, Kristina paaiškino, kad pirkėjai iš tikro nežino, ką įsigyja. Savo namus įkurdinti Giraitėje juos vilioja žema nekilnojamojo turto kaina – naujos statybos butas atsieis vos 30 tūkst. eurų.
„Žmonėms tai būna pirmas būstas, jie nežino, pagal kokius kriterijus jį atsirinkti. Reikia šviesti žmones, siūlyti jiems atkreipti dėmesį į statytojo reputaciją, į tai, ar išspręstas socialinės infrastruktūros klausimas. Savivaldybė nesuvaldo statybų bumo, o statytojai tuo piktnaudžiauja. Suprantama, egzistuoja ir įstatymo spragos, tačiau gajus ir savivaldybės noras nematyti. Kai pas mus į Giraitę buvo atvykęs Viktoras Pranckietis, klausėme, kodėl Lietuvoje įstatymai neorientuoti į darnią gyvenviečių plėtrą. Pastebėjome, kad tvarkomos tik tos gyvenvietės, kuriose įsikūrę politikai – Ringaudai, Kačerginė, Zapyškis ir LEZ teritorija. Mūsų gyvenvietė niekam neįdomi, nors egzistuoja 50 metų“, – patikino Kristina.
Ji spėja, kad netolimoje ateityje Giraitė virs socialinių būstų, migrantų rajonu.
Vystytojas: „Visa tai – šmeižtas“
15min pakalbino vieną iš Giraitės vystytojų – minėtos „Statybos investicijos“ vadovą Joną Jegerską. Seniau gyvenvietėje įsikūrusių gyventojų skundą jis pavadino šmeižtu. Pasak jo, niekas neleidžia statyti namų, jei kartu nesukuriamas ir gerbūvis, 11 institucijų deda parašus, kad galima būtų objektą laikyti užbaigtu – „priduoti“. O ir statomi namai, pašnekovo teigimu, nors pigūs, atitinka A+ klasę: svarbus sandarumas, garso izoliacija.
„Statybos investicijos“ vadovas: „Vienas kvadratinis metras atsieina 800-900 eurų, brangiau nei už 40 tūkst. eurų buto neparduodame“.
„Juk yra projektas, niekur nuo jo nepabėgsi. Sako jie, kad namai mūsų statomi negražūs. Lai kalba tie, kurie ten gyvena, o ne gyvenantieji šalia. Tie žmonės, kurie pateikė skundą, turi savų privačių interesų – patys yra užsigrobę 5 metrų kelio apsaugos zoną. Tas žmonių egoizmas... Taip, mūsų statyba pigi, statome ekonominį variantą, nėra tie butai ar kuriamas šalia gerbūvis prabangūs: vienas kvadratinis metras atsieina 800-900 eurų, brangiau nei už 40 tūkst. eurų buto neparduodame, bet tai nereiškia, kad blogai. Kur kitur Europoje taip rasi, kad jauna šeima, padirbusi trejus ar ketverius metus, jau galėtų įsigyti butą? Patikėkit, mūsų įstatymai paremti Europos Sąjunga. Visur tokios statybos, pas mus kaip tik dar daugiau erdvės“, – tikino J.Jegerskas.
Tai gal jau šeštas vystomas „Statybos investicijos“ projektas Giraitėje, nuo 2006 metų įmonė per metus pastato maždaug 100-200 naujų butų. Kaip tikino pašnekovas, 15 arų sklype užstatomi tik du arai – visa kita skiriama gerbūviui. Kiekvienas butas turi po dvi stovėjimo vietas savo automobiliams, visuomet įrengiama žalia juosta, kurioje naujakuriai vedžioja šunis, kepa šašlykus, ten žaidžia ir vaikai, numatomi ir medeliai.
„Ne asfaltą pilam, o trinkeles dedam, kad nesmirdėtų žmonėms. Mes net pastatėm Giraitei iš savo lėšų darželį. Pardavėm savivaldybei jį už 1,5 mln. eurų. Turim 57 arų žemės likusios – siūlėm statyti dar vieną prie Topolių gatvės, bet lyg nutrūko derybos. Tikrai mums, vystytojams, ne tik pinigai rūpi. Jei tik turėčiau tų pinigų, pastatyčiau ir darželių, ir mokyklų. Deja, apyvartinių lėšų trūksta, skolose paskendę, tačiau statom, judam, atiduodam tas skolas“, – tikino „Statybos investicijos“ vadovas.
Žada įrengti parką
Visus Giraitės gyventojams rūpimus klausimus 15min žurnalistė uždavė Kauno rajono savivaldybės atstovams. Jie pritarė, kad Užliedžių seniūnija, ypač Giraitės ir Vijūkų kaimai, pasižymi itin sparčia gyvenamųjų būstų statybos plėtra. Neseniai Kauno rajono meras, kaip rašoma savivaldybės atsakyme, susitiko su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriumi. Buvo sutarta, kad LSMU perduos Kauno rajono savivaldybei Giraitėje patikėjimo teise valdomą 1 ha sklypą, kuriame bus įrengtas parkas ir laisvalaikio zona. LSMU šį sprendimą turėtų patvirtinti rugsėjo pradžioje.
Kauno rajono savivaldybė priminė ir apie 2018 metų pavasarį kartu su vietos bendruomene Giraitėje pasodintą 200 metrų liepų alėją.
Tais pačiais metais Užliedžiuose, Ledos ir Sodų gatvės kampe, įrengtas ir Šviesos skveras, kuriame – ir suoliukai, treniruokliai, vaikų žaidimų aikštelė.
Kauno valdžia pripažįsta, kad sparčiai urbanizuojamoje seniūnijoje to nepakanka, tačiau čia beveik nėra laisvos valstybinės žemės, o priversti NT vystytojus kurti žaliąsias zonas nėra jokių svertų.
Sprendžiama, anot Kauno rajono savivaldybės, ir darželių Užliedžių seniūnijoje problema. 2016-2017 metais Vijūkų kaime pastatytas 11 grupių darželis, kurį lanko daugiau kaip 200 vaikų. Jau šiemet Giraitėje ir Užliedžiuose bus pastatyti modulinių konstrukcijų darželiai, o iki 2022 metų bus rekonstruotas Užliedžių daugiafunkcinis centras. Įgyvendinus šiuos projektus, Užliedžių seniūnijos vaikams bus sukurta 240 papildomų vietų. Statybininkai jau ėmėsi daugiafunkcinio centro atnaujinimo darbų: čia bus įkurdintos trys darželinukų grupės, o šalia esančiame sklype pastatytas šešių grupių modulinis darželis. Dar trijų grupių modulinis darželis bus pastatytas senojo Giraitės darželio sklype. Moduliai atkeliaus iš Skandinavijos ir bus pastatyti iki rugsėjo pradžios.
„Rekonstravus Užliedžių daugiafunkcinį centrą, atsiras trečias aukštas, skirtas pradinei mokyklai. Iš pagrindų pasikeis ir aplinka: čia bus įrengtos žaliosios zonos, vaikų žaidimų, sporto aikštelės ir kita. Projekto įgyvendinimas kainuos 2,3 mln. eurų“, – paaiškino rajono valdžios atstovai.
Reguliuoja tankį nebent Šiaurės Korėjoje
2018 metų balandį Kauno rajono savivaldybė surengė konferenciją „Statybų pokyčiai Kauno rajone: kartu, atsakingai, kitaip“, kurios metu konstatuota, kad daug kur plėtra vyksta stichiškai, neatsakingai: kvartalai išdygsta be reikiamos infrastruktūros, nesilaikoma statybų reglamento, nepaliekama vietos žaliosioms zonoms, trūksta automobilių stovėjimo aikštelių. Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas tuomet pripažino, kad chaotiškai plėtrai įtakos turi ir kai kurios įstatymų spragos, kurias pažadėjo taisyti.
Jei Kauno rajone taip blogai, kaip teigia Giraitės gyventojai, tai kodėl čia visi taip veržiasi?
„Darni urbanistinė plėtra turėtų būti strateginis valstybės uždavinys. Deja, priimami teisės aktai dažnai tik sukelia chaosą, o po to atsakomybę mėginama užkrauti savivaldai. Keistai skamba Giraitės gyventojų teiginys, neva savivaldybė turi „reguliuoti gyventojų tankį“. Tokie veiksmai įmanomi nebent Kinijoje ar Šiaurės Korėjoje. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, įteisintas laisvas gyventojų judėjimas. Jei Kauno rajone kuriasi šeimos, tai yra jų laisvas pasirinkimas, vadinasi čia žmonėms tinkama gyventi vieta. Jei Kauno rajone taip blogai, kaip teigia Giraitės gyventojai, tai kodėl čia visi taip veržiasi?“, – savo komentare 15min klausė Kauno rajono valdžios atstovai.
Pripažįstama, kad problemų, susijusių su naujakuriais, iš tiesų daug, bet jas efektyviai spręsti įmanoma tik priėmus tinkamus nacionalinio lygmens sprendimus, tariantis su bendruomenėmis, reikalaujant didesnės atsakomybės iš privačių investuotojų.
„Savivaldybė neturi teisės neišduoti statybos leidimų, jei jie atitinka įstatymus. Problema dar ir tai, kad pastatytus objektus priima kita institucija – Statybų inspekcija, tad patvirtintas projektas ir galutinis rezultatas neretai skiriasi“, – paaiškino Kauno rajono savivaldybė.
Gali statyti pastatus iki 12,5 metro
Kauno rajono savivaldybės vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė tvirtina, kad Giraitės gyventojų minimoje Putinų gatvėje niekada nebuvo parengtas detalusis planas – statybos reglamentas nustatomas pagal bendrojo plano sprendinius. Architektė teigia, kad daugiabučių namų statyba šioje Giraitės teritorijoje 2012 metais prasidėjo nuo Žilvičių gatvės daugiabučių, kurie suformavo kvartalo sąvoką atitinkantį urbanistinį darinį ir tolimesnę jo raidą.
Kaip paaiškino J.Kalvinskaitė, šalia Putinų gatvės besidriekiančioje Topolių gatvėje vyksta intensyvus transporto eismas, o prie tokių gatvių ir turėtų būti statomi didesnių gabaritų pastatai, kurie tarnautų kaip ekranas ir mažintų eismo keliamą neigiamą poveikį gyvenamajai aplinkai. Topolių gatvės pašonėje galima iki 12,5 metrų aukščio pastatų statyba.
Architektė patikino, kad savivaldybės sprendimas dėl sklypo, esančio Putinų g. 37, urbanizacijos bus priimtas tik tuomet, kai bus gautas oficialus statytojo prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams, prieš tai statytojui atlikus įstatymais numatytas projekto viešinimo procedūras.
„Jei projektas atitiks Kauno rajono bendrojo plano statybos reglamentą ir galiojančius teisės aktus, savivaldybė pritars projektui. Jei neatitiks, be abejo, prieštaraus“, – patikino savivaldybės atstovė.
Ji papasakojo, kad Putinų gatvė buvo suplanuota dar 2008 metais parengtame Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane, ji išliko ir 2014-tais metais patvirtintuose keitimo sprendiniuose. Vykstant intensyviai urbanizacijai Giraitėje, visos Putinų gatvės įrengimas tampa vis aktualesnis.
Kaip aiškina Kauno rajono savivaldos atstovė, valstybinės žemės zona Putinų gatvėje yra apie 4,5 metrų pločio, likusi dalis – privačiuose sklypuose, kuriuose yra numatyti kelio servitutai ar nustatytas inžinerinės infrastruktūros žemės naudojimo būdas.
„Ši gatvė gali būti įrengta privačiomis lėšomis arba kartu su savivaldybe. Jeigu gatvė būtų įrengta privačiomis lėšomis, savivaldybė perimtų šį statinį ir jo priežiūrą“, – paaiškino architektė.
Žalos pridarė galiojęs ydingas įstatymas
Kauno rajono savivaldybės atstovų teigimu, Teritorijų planavimo, Statybų, Architektūros įstatymuose yra daug taisytinų dalykų, pasigendame didesnės NT vystytojų atsakomybės kuriant žaliąsias erdves, įvažas, šaligatvius, kitą infrastruktūrą. Privatūs kvartalai statomi laukuose, būstus skubama parduoti, negalvojant, kaip čia reikės gyventi žmonėms.
„Tačiau įstatymus leidžia ne savivaldybės, o Seimas. Bene daugiausiai galimybių inicijuoti įstatymų pataisas ir taisyti šias spragas turi seimo pirmininkas Pranckietis, kuris atstovauja Giraitės gyventojus ir vienmandatėje Raudondvario rinkimų apygardoje. Deja, apie tokias V.Pranckiečio iniciatyvas kol kas neteko girdėti“, – rėžė Kauno rajono valdžia.
Daug sumaišties, anot savivaldybės atstovų, įnešė iki 2016 metų pabaigos galiojusi Statybos įstatymo nuostata, leidžianti nesudėtingus, iki 80 kv. metrų gyvenamosios paskirties pastatus statyti be leidimų. Tokiu būdu privačiuose sklypuose atsirado ištisi nedidelių namukų kvartalai, kurių plėtros faktiškai niekas negalėjo sukontroliuoti. Tai ypač būdinga Užliedžių seniūnijai.
Nuo 2017 metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujos redakcijos Statybos įstatymas – leidimas, norint statyti nesudėtingą gyvenamosios paskirties pastatą, tapo privalomas.
Privatūs kvartalai statomi laukuose, būstus skubama parduoti, negalvojant, kaip čia reikės gyventi žmonėms.
Turėtų dominuoti sodybinis užstatymas
Kokių svertų reguliuoti statybų plėtrą turi savivaldybė? J.Kalvinskaitė paaiškino, kad pagrindiniai principai yra apibrėžti Kauno rajono bendrajame plane. Šis dokumentas programuoja urbanistinę viziją daugeliui metų į priekį. Sprendimai teritorijų planavimo srityje neįgauna pavidalo iš karto – pasekmės matomos po 10–20 metų. Dėl tam tikrų įstatymų apribojimų ne visada į Bendrąjį planą pavyksta sudėti visas kontrolės priemones, draudimus ir taisykles.
Rengiant Bendrąjį planą gyventojai, anot architektės, turėtų aktyviau teikti siūlymus, reikšti pretenzijas, o dabar tik labai maža gyventojų dalis domisi sprendiniais, susijusiais su bendra gerove, žaliųjų zonų įrengimu ar išsaugojimu.
J.Kalvinskaitė konstatavo, kad Kauno rajonas yra kaimiškoji savivaldybė, kurioje turėtų dominuoti sodybinis užstatymas, tačiau ekstensyvus, išskydęs užstatymas savivaldai praktiškai tampa nepakeliama ir neefektyvia našta aprūpinti centralizuotais inžineriniais tinklais ir kita infrastruktūra.
„Nors gyvenamųjų statybų plėtra – didelė, Kauno rajonas yra kaimiška vietovė. Norėtųsi, kad dominuotų pavieniai vienbučiai gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas. Tačiau reali situacija tokia, kad priemiesčių seniūnijose sodybinio tipo užstatymo jau nelabai likę – apgailestavo J.Kalvinskaitė. – Teritorijose, kuriose dominuoja sodybinis užstatymas, mes neišduodame leidimų daugiabučiams, vengtini blokuoto užstatymo gyvenamieji namai.“
Architektė paaiškino, kad Kauno rajono savivaldybė nėra parengusi darnaus judumo mieste specialiojo plano, nes tokie planai rengiami tik mietuose, o ne kaimiškose vietovėse.
Ką turėtų žinoti naujakuriai?
Savivaldybės atstovai pripažino, kad kai kuriuose naujuose gyvenamuosiuose kvartaluose, ypač Giraitėje, gyventojai jaučia NT vystytojų atsainaus požiūrio padarinius: įrengtos siauros gatvės, nepalikta vietos šaligatviams, žaliesiems plotams. Kaip paveikti tokius verslininkus?
J.Kalvinskaitė teigia, kad savivaldybė praktiškai neturi teisinių svertų priversti statytojus prieš parduodant naujos statybos namą įrengti žaliuosius plotus ar pėsčiųjų takus. Vyriausioji savivaldybės architektė pastebėjo, kad dažnai statytojai stengiasi sklype sutalpinti kuo daugiau gyvenamojo ploto, o visa infrastruktūra – keliai, šaligatviai, gatvių apšvietimas – verslininkams yra nuostolingi. Savivaldybės kvietimai atsigręžti į bendruomenę dažniausiai neduoda rezultatų.
„Tai rimta problema. Potencialiems pirkėjams statytojų pateikiamos vizualizacijos dažnai neatitinka tikrovės. Jose vaizduojama, kad šalia gyvenamosios vietos žaliuos parkai, tyvuliuos tvenkiniai, o realybėje to nebūna. Todėl mes patariame naujakuriams ne pirkti „paveikslėlius“, o reikalauti raštiškų statytojo garantijų“, – pabrėžė J.Kalvinskaitė.
Potencialiems pirkėjams statytojų pateikiamos vizualizacijos dažnai neatitinka tikrovės.
Architektė patarė pirkėjams atkreipti dėmesį į pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje turi būti parašyta, už ką konkrečiai žmogus sumoka pinigus.Taip pat verta pasidomėti konkrečių NT vystytojų reputacija. Įsigydamas būstą žmogus turėtų įvertinti ne tik perkamo namo būklę, svarbu įvertinti, kokius įsipareigojimus kvartalo vystytojas prisiima dėl infrastruktūros.
„Yra didelė rizika, kad, neaptarus infrastruktūros nuosavybės teisių, jos valdymo tvarkos, kvartalo vystytojas vėliau gali piktnaudžiauti: apmokestinti šios infrastruktūros naudotojus, reikalauti, kad infrastruktūra būtų išpirkta, trukdyti naudotis komunikacijomis“, – įspėjo architektė.
