Dabar populiaru
Publikuota: 2016 spalio 28d. 14:15

Apie netvarkingus dujų prietaisus signalizuoja ir rasojantys langai

Katilas
123rf.com / Katilas

Gamtinėmis dujomis šildomų namų ūkių šeimininkai neturėtų likti abejingi iš pirmo žvilgsnio nekaltiems požymiams, kurie liudija apie netvarkingai veikiantį dujas naudojantį įrenginį. Stipriai rasojantys langai, patalpoje jaučiamas blogas kvapas, gaminant maistą aprūkstantys puodai ar dujinių viryklių paviršius, geltonos spalvos viryklės liepsna – visa tai rodo, kad dujų įrenginiai netvarkingi ir juos reikia nedelsiant remontuoti.

Prasidedant šaltajam sezonui labai svarbu imtis prevencinių ir profilaktikos priemonių, kurios padėtų užtikrinti saugų ir efektyvų dujinių prietaisų naudojimą.

Šildant patalpas dujomis svarbu nepamiršti, kad nepaisant didelio efektyvumo šis šildymo būdas bus saugus tik laikantis saugumo reikalavimų. Pastebėjus menkiausius dujų nuotėkio požymius būtina nedelsiant kreiptis į specialistus. Kasmet dėl netvarkingų ventiliacijos sistemų, krosnių ar žemo oro slėgio smalkės kaupiasi patalpose, o tai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Jei dujinė šildymo sistema veikia prastai, dažnai užgęsta „budinti“ dujinio katilo liepsnelė ir jei pastebėjote dujų nuotėkio požymius – nedelsiant imkitės veiksmų ir kreipkitės į specialistus tam, kad išvengtumėte apsinuodijimo smalkėmis.

Pagrindiniai smalkių šaltiniai buityje
Pagrindiniai smalkių šaltiniai buityje

Pirmiausia, užsukite čiaupus prieš dujinius prietaisus, tada atidarykite langus, duris ir sukelkite skersvėjį tam, kad dujos ir jų kvapas išsisklaidytų. Jei dujų kvapas neišnyksta, tikėtina, kad dujotiekis yra nesandarus. Tokiu atveju kvieskite visą parą budinčius bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) specialistus trumpuoju telefonu 1804. Jei kyla įtarimų dėl dujų nuotėkio, draudžiama rūkyti, deginti atvirą ugnį, įjungti šviesą ar kitus elektros prietaisus, nes tai gali sukelti sprogimą.

Net ir tuo atveju, jeigu matote, kad dujų kvapas išsisklaidė, vis tiek patartina pasikviesti kvalifikuotą specialistą, kuris galėtų patikrinti dujų katilo veikimą.

Smalkės – pagrindinė problema, atsirandanti dėl netinkamo šildymo įrenginio veikimo

PAGD nuotr./Užsidegus malkoms, gaisras kilo namo rūsyje
PAGD nuotr./Užsidegus malkoms, gaisras kilo namo rūsyje

Smalkės susidaro ne iki galo sudegus kurui, taip pat degimo procese trūkstant oro. Tad net jei atrodo, kad problema savaime „išsisprendė“ ir katilas veikia normaliai – būtina specialisto apžiūra ir konsultacija.

Šiemet Vilniaus mieste gauti 3 pranešimai apie smalkėmis apsinuodijusius asmenis. Specialistų teigimu, daugiausiai apsinuodijimų smalkėmis būna lapkričio-gruodžio mėnesiais, kai įsibėgėja šildymo sezonas. Tad iki spalio mėnesio tokių pranešimų užfiksuojama mažai. Pernai sostinėje registruota 15 apsinuodijimo smalkėmis atvejų.

Kaip teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Enrika Saplytė, smalkės yra sunkiai aptinkamos nuodingos dujos. Jos – bespalvės, bekvapės, beskonės, nedirginančios uoslės, jų žmonės paprastai nejaučia.

„Smalkės – tai anglies monoksidas, kuris patekęs į žmogaus organizmą prisijungia prie hemoglobino, esančio eritrocituose, ir blokuoja galimybę pernešti deguonį. Apsinuodijimas smalkėmis ypač pavojingas tuo, kad pirmiausiai pažeidžiama jautriausia deguonies badui vieta – smegenys“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė.

Vida Press nuotr./Galvos skausmas
Vida Press nuotr./Galvos skausmas

Apsinuodijus smalkėmis dėl deguonies stokos skauda ir svaigsta galva, jaučiamas silpnumas, pulsavimas smilkiniuose. Esant didesnei anglies monoksido koncentracijai ore žmogus netenka sąmonės, o laiku nesuteikus pagalbos gali mirti.

„Smalkių poveikiui jautresni vaikai ir senyvo amžiaus žmonės. Apsinuodijusį žmogų patariama kuo greičiau išvesti iš užterštos patalpos į gryną orą, atsegti drabužius, kad jis galėtų lengviau kvėpuoti ir gautų kuo daugiau deguonies. Rekomenduojama iškart kreiptis į gydytoją. Žmonėms, kurie buvo smalkėmis užterštoje patalpoje, bet nejaučia jokių apsinuodijimo požymių, taip pat būtina gydytojo apžiūra, nes simptomai gali pasireikšti ir vėliau“, – teigė E. Saplytė.

Anot specialistės, nereikėtų pamiršti, kad apsinuodyti smalkėmis galima ir namus šildant moderniais dujiniais katilais. Įrengus katilą gyvenamosiose patalpose, būtina griežtai laikytis katilo eksploatavimo taisyklių.

„Veikiant dujiniam katilui, dujų degimui naudojamas patalpoje esantis deguonis. Ypač jei dujinis katilas įrengtas virtuvėje su gartraukiu. Nepamirškite, kad į patalpas turi patekti grynas oras iš lauko. Geriausia, jei esanti orlaidė laikoma praverta“, – pataria Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė.

ESO specialistai rekomenduoja paprastą ir efektyvų būdą, kaip kontroliuoti situaciją – įsigyti smalkių detektorių, kurį galima pakabinti patalpoje. „Autonominis smalkių detektorius turbūt efektyviausiai padėtų apsisaugoti nuo smalkių. Kokybiškas detektorius pasižymi funkcionalumu ir patikimumu. Elektrocheminis jutiklis užfiksuoja patalpoje padidėjusią anglies monoksido koncentraciją patalpoje ir perspėja apie pavojų garsiniu ar šviesos signalu”, – teigė ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos vadovas Dalius Svetulevičius.

Įdomu tai, kad jei yra pakankamai oro, degant gamtinėms dujoms išsiskiria nekenksmingi degimo produktai – anglies dvideginis ir vandens garai. Visiškai sudegti vienam kubiniam metrui gamtinių dujų reikia net 9-10 kubinių metro oro.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

„Daugiau šypsenos“

Grąžinti verta

Kuriu ir apsaugau

„Susitikime lauke“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką