Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus Didžiosios sinagogos kiemas bus tvarkomas dabar, bet sinagogos atstatymo teks palaukti

Vilniaus rotušėje pristatyti Didžioji Sinagogos aplinkos tvarkymo projektiniai pasiūlymai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Vilniaus rotušėje pristatyti Didžiosios sinagogos aplinkos tvarkymo projektiniai pasiūlymai
Šaltinis: 15min, BNS
1
Skaitysiu vėliau
A A

Užsukus į istorinį Vilniaus Didžiosios sinagogos kiemą šalia Vokiečių gatvės neatrodo, kad jis būtų prižiūrimas – plytelės aptrupėjusios, visur netvarkingai sustatyti automobiliai. Tačiau Vilniaus valdžia žada beveik 1,6 ha ploto teritoriją iki 2019 metų sutvarkyti, o darbams skirti daugiau nei 692 tūkst. eurų.

Ketvirtadienį Vilniaus rotušėje pristatyti Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijos tvarkymo projektiniai pasiūlymai, kuriuos parengė savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“.

Architektas Vincas Brezgys susirinkusiems teigė, kad šiuo projektu siekiama ne tik sutvarkyti istorinį Vokiečių gatvės kiemą, bet įamžinti kadaise čia stovėjusią Didžiąją sinagogą.

„1,6 ha ploto teritorija bus tvarkoma dviem etapais. Šiemet planuojama parengti Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijos ir jos aplinkos sutvarkymo techninį projektą“, – susirinkusiems pasakojo V.Brezgys.

Meras galvoja tik apie kiemo sutvarkymą

Iš viso iki 2019 metų Vilniaus valdžia nori atkurti buvusią Žydų gatvės trasą, suformuojant aikštelę su informaciniu stendu apie Didžiąją sinagogą ir maketu, išplėsti Vilniaus Gaono paminklo aikštelę.

Taip pat planuojama išplėsti teritorijoje esančią vaikų žaidimų aikštelę, įrengti gumos dangą, suoliukus ir aptverti ją. Esama krepšinio aikštelė turėtų būti išplėsta įrengiant guminę dangą, bus sutvarkyta ir treniruoklių aikštelė.

Viena iš opių problemų, su kuria susiduria aplinkinių namų gyventojai – nėra kur statyti automobilio. Todėl čia suplanuota įrengti 108 automobilių stovėjimo vietas.

Anot miesto valdžios, po kiemu įrengti požeminę automobilių aikštelę neįmanoma, mat po ja yra istoriniai rūsiai.

Tvarkymo darbai Vilniaus miesto savivaldybei kainuos daugiau nei 692 tūkst. eurų. Šiems projektiniams pasiūlymams jau išleista apie 10–20 tūkst. eurų savivaldybės lėšų.

J.Bulhakas. Didžioji sinagoga ir biblioteka po Antrojo pasaulinio karo
J.Bulhakas. Didžioji sinagoga ir biblioteka po Antrojo pasaulinio karo

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius akcentavo, kad šiuo projektu siekiama tiesiog sutvarkyti turistų lankomą ir gausiai apgyvendintą teritoriją, o ne atstatyti nugriautą Didžiąją sinagogą ar nugriauti jos teritorijoje sovietmečiu pastatytą Vytės Nemunėlio pradinę mokyklą.

„Didžiosios sinagogos atstatymo neplanuojame, bet teritorija turi būti tvarkinga. Mokyklos negriausime, nes tai būtų neatsakinga, ypač kai mieste taip jų trūksta. Ilgalaikėje perspektyvoje tos mokyklos, kokia ji yra dabar, neturėtų būti, bet prie šio klausimo galima bus grįžti po 10 metų. Švietimo paskirties pastatas ten liks, jį ateityje planuojama renovuoti, tačiau kas ten bus vėliau – neaišku“, – susirinkusiems pasakojo Vilniaus meras.

Istorikų teigimu, pirmieji žydai Vilniuje įsikūrė XV amžiuje, o 1633-iaisiais iškilusi Didžioji sinagoga, pastatyta ant XVI amžiaus sinagogos pamatų. Vėliau ji ne kartą buvo perstatyta.

Karo metu pastatas buvo gana smarkiai apgriautas: išliko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. Tokios būsenos šventovę buvo įmanoma nesunkiai atstatyti, tačiau sovietinė valdžia Didžiąją Vilniaus sinagogą 1955–1957 metais visiškai sunaikino.

Sieks atstatyti sinagogą

Tuo metu buvęs bendrovės „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis su bendraminčiais ir užsienyje gyvenančių litvakų finansine parama puoselėja idėją čia atkurti ir Sinagogą, ir biblioteką bei konferencijų centrą ir ragina nugriauti sovietmečiu ant Sinagogos liekanų pastatytos pradinės mokyklos pastatą jau dabar.

A.Zabulis sako, kad jo su bendraminčiais įsteigta viešoji įstaiga „Šiaurės Jeruzalė“ vienija verslininkus tiek iš Lietuvos, tiek ir užsienyje gyvenančius Lietuvos žydus.

A.Zabulis sako merui ir jo patarėjams pasiūlęs viziją šioje vietoje ne tik sutvarkyti prieigas, bet ir atstatyti vieną jos frontonų, taip pat Vilniaus Gaono gyvenamąjį namą ir Mato Strašūno biblioteką. Visa tai būtų daroma Vyriausybės, savivaldybės ir privačių investuotojų, daugiausia – Jungtinių Valstijų, Pietų Afrikos Respublikos litvakų lėšomis, prieš tai iniciatyva turėtų būti pripažinta Nacionalinės reikšmės projektu.

„Jei po dešimties metų, reiškia – never (niekada – BNS), aš tą dalyką taip traktuoju. (...) Pasiūlymas būtų labai paprastas: prabalsuoti tarybai, kad miestas visų pirma pagalvotų apie tai, kad jei mokykla yra visiškai netinkamoje vietoje, reikėtų priimti sprendimą kelti mokyklą, surasti kitą vietą, panaudoti šį sklypą ir skelbti patrauklius sprendimus, kurie galėtų pritraukti patrauklius fundatorius iš kitų šalių“, – BNS sakė jis.

Jis taip pat sako dar anksčiau aptaręs idėją su buvusiu premjeru socialdemokratų vadovu Algirdu Butkevičiumi ir ketina apie tai kalbėtis su dabartiniu Vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu.

„Aš matyčiau, kad pirmiausia būtų sutvarkyta teritorija, atstatytas tas priekinis Didžiosios Sinagogos frontonas, kad matytųsi tas visas grožis, kuris buvo. Trečias dalykas, yra Gaono namas, kuris taptų tikruoju Gaono muziejumi. Ketvirtas dalykas, tai yra biblioteka, kurioje galėtų atsirasti tam tikro turinio, natūrali jungtis tarp Niujorko ir Vilniaus, vadinamo Šiaurės Jeruzale, kažkuria dalimi, sakykime, simboliškai ji grįžtų į Vilnių, atsirastų, turbūt, didžiuliai turistų srautai (...). Klausimas ne man, bet pažiūrėjus kaip miestiečiui, tai, tarkime, jei atsirastų konferencijų salė ar vieta diskusijoms vienokia ar kitokia tema, tai, manau, tai tik papuoštų“, – aiškino A.Zabulis.

Komentarai: 1
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką