Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugpjūčio 28d. 15:14

Atnaujinti kultūros paveldui priklausantį daugiabutį – įmanoma

Vilniaus g. 98, Molėtai
BETA nuotr. / Vilniaus g. 98, Molėtai

1888 m. Vilniaus centre pastatyto nedidelio Šv. Stepono gatvėje esančio namo gyventojai modernizacija susidomėjo dėl galimybės sumažinti didžiules šildymo sąskaitas. Pasirengimas senovinio namo modernizacijai vyko metus, nes daugiabutis – zonoje, priklausančioje kultūros paveldui, kultūriškai vertingas ir vienas iš jo fasadų. Nepaisant visų iššūkių, susijusių su unikalaus namo renovacija, daugiabutis sėkmingai įgyvendino atnaujinimą ir jau dvi žiemas džiaugiasi perpus mažesnėmis šilumos energijos sąnaudomis.

XIX a. namo renovacijos iššūkiai

Daugiau nei du šimtus eurų siekiančios šildymo sąskaitos už 50 kv. m. butą, – tokia ilgą laiką buvo senojo daugiabučio gyventojų realybė. Nedidelis, šešių butų namas kentėjo ir nuo pasenusių inžinerinių sistemų, tad atnaujinimo reikėjo ir joms. Eglė Narkevičienė, šio daugiabučio gyventojų atstovė, iniciavusi namo atnaujinimą, pasakoja, kad pirmieji atsinaujinimo planai atsirado dar 2012 m. Tais pačiais metais namo bendruomenė žengė žingsnius renovacijos link – sudaryta jungtinė veiklos sutartis.

Kaip pasakoja pašnekovė, namo gyventojai puikiai suprato renovacijos būtinybę, tad didžiausi iššūkiai buvo kitokie: „Sužinojome, kad namas – kultūros paveldo zonoje. Be to, jo fasadas turi vertingųjų savybių, kurias būtina išsaugoti daugiabutį atnaujinant. Tai reiškė, kad turėsime laikytis papildomų kultūros paveldo objekto remonto reikalavimų ir reglamentų. Todėl pasirengimas modernizacijai užtruko apie metus: reikėjo gauti įvairius leidimus, be to, ilgai svarstėme, kaip išsaugoti fasadą ir tuo pat metu pasiekti energinį efektyvumą. Visi daugiabučiai, nepriklausomai nuo to, ar jie priklauso paveldui ar ne, turi sutaupyti mažiausiai 20 proc. jei nori gauti valstybės paramą. Projektuotojams tai buvo nemenkas iššūkis – mūsų namui nepritaikysi tipinio projekto, tinkančio standartiniams daugiabučiams.“

Galiausiai buvo pasirinktas sprendimas apšiltinti vieną fasadą iš vidaus. E.Narkevičienė neslepia, kad toks sprendimas nuliūdino daugiabučio gyventojus: „Norėtume, kad visos sienos buvo apšiltintos iš išorės, tuomet ir namas atrodytų daug gražiau, ir pati renovacija būtų ilgaamžiškesnė. Be to, nesumažėtų butų plotas, kurį dabar kiek sumažino vidinis vienos sienos apšiltinimas.“

Pataria ryžtis šiam žingsniui

Pasakodama apie kitus renovacijos etapus, pašnekovė sako, kad namas ilgai ir kruopščiai rinkosi renovacijos administratorių: „Teko net pakeisti kelias įmones, kol atradome sau tinkamiausią.“ Rangos darbai užtruko maždaug tris mėnesius ir pašnekovė džiaugėsi ir rangovų, ir techninio prižiūrėtojo darbu. Tiesa, vykstant darbams išlindo kelios techninio projekto klaidelės: „Mūsų techninis projektas reikalavo unikalių sprendimų, kai kuriuos niuansus buvo tiesiog sunku numatyti.“

Gyventojams, gyvenantiems senoviniuose namuose, pašnekovė pataria nedvejoti – tokių namų renovacija itin efektyvi. Be to, įspūdingai pakyla ir nekilnojamo turto kaina. Taip pat ženkliai pagerėja ir energijos taupymas, ir gyvenimo kokybė, namas atsikrato problemų, kurias kelia itin senos, avarinės būklės inžinerinės sistemos.

„Svarbiausia – nenuleisti rankų, nes šiame kelyje bus sunkumų. Taip pat patarčiau kuo daugiau konsultuotis su kultūros paveldo ekspertais. Senamiesčio pastatai yra unikalūs ir reikalauja unikalių sprendimų, tad būtų labai gerai atlikti ir papildomą projektavimo darbų ekspertizę. Žmogui, neturinčio išsilavinimo statybų srityje, labai sunku susekti visus tokių namų modernizacijos aspektus. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gerai, tačiau laikui bėgant paaiškėja, kad kai kurie nestandartiniai sprendimai galėjo būti apmąstyti geriau. Kadangi pastatas senas – svarbu viskas, net vėdinimo galingumas“, – paaiškina vilnietė.

Dažniausias iššūkis – būtent puošnūs fasadai

Puošnūs fasadai su vertingai architektūriniais elementais, nestandartinė langų forma – vienas didžiausių iššūkių ir Klaipėdos senovinių namų gyventojams, vykdantiems modernizaciją. Kaip pastebi vieno didžiausio renovacijos administratoriaus šalyje Klaipėdos regiono renovacijos projektų vadovė Rasa Klumbienė, kultūriniam paveldui priklausančių daugiabučių modernizacija užtrunka kiek ilgiau nei standartinio daugiabučio. Be to, kai kuriems restauravimo darbams, netipinių langų keitimui ir pan. papildomų lėšų turi ieškotis patys gyventojai. „Tačiau projektavimo darbų derinimas su paveldosaugos institucijomis yra mažesnis iššūkis nei gyventojų nepasitenkinimas, sužinojus, kad vieną sieną teks šiltinti iš vidaus – toks yra daugumos puošnių senovinių namų likimas“, – paaiškina ekspertė.

Kai kada ilgiau užtrunka ir rangos darbai: „Pavyzdžiui, jei reikia atlikti archeologinius kasinėjimus, raižinių atstatymo darbus, dekoro atkūrimą, o šių fragmentų gamyba vyksta atskirai“, – vardija R. Klumbienė, tačiau pabrėžia, kad kiekvienas kultūros paveldui priklausančio namo atvejis unikalus, todėl kiek ir kokių daugiau laiko ir lėšų reikalaujančių darbų teks atlikti, priklauso nuo konkretaus daugiabučio specifikos.

Renovacijos administratorė pabrėžia, kad nepaisant visų šių iššūkių, tokių daugiabučių modernizacijos nauda – didžiulė: „Gyventojai iš tokių namų be galo džiaugiasi pasirinkę renovacijos kelią. Tačiau reikia turėti omeny, kad šis kelias bus ilgesnis ir brangesnis nei įprasto daugiabučio modernizacija.“

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką