Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 1d. 15:53

Auga renovacijų tempai: naujai atgims 30 tūkst. daugiabučių, šešėlyje neliks ir vieši pastatai

Kvartalinė renovacija Lietuvoje
BETA nuotr. / Kvartalinė renovacija Lietuvoje

Lietuvoje kasmet renovuojama apie 400 daugiabučių, tačiau šis skaičius greitu metu turėtų išaugti daugiau nei tris kartus. Naujoje valstybinėje strategijoje numatoma iki 2050 metų pastatų renovacijai skirti ypatingą dėmesį – taip daugiabučių namų energetinis efektyvumas vidutiniškai padidėtų net 60 proc.

Prioritetas – mažinti taršą

Daugiabučių renovacija – vienas svarbiausių uždavinių Aplinkos ministerijos darbų sąraše, tą patvirtina ir viceministras Marius Narmontas. Pasak jo, renovuoti pastatai mažina taršą, gerina mikroklimatą, saugo gamtą nuo klimato kaitos, ką jau kalbėti apie kokybiškesnio gyvenimo kokybę ir sumažėjusias šildymo sąskaitų išlaidas.

„Pastatų šildymui sunaudojame daug energijos, išleidžiame daug, kad pagamintume ir išmestume CO2 – jei kalbėtume apie visą Lietuvą, tai sudaro šimtus tonų. Todėl kuo sėkmingiau renovuosime pastatus, tuo mažesnį CO2 efektą turėsime, tuo geriau patys jausimės, o ir taupysime lėšas“, – ketvirtadienį sostinės Valdovų rūmuose vykusioje konferencijoje „Būsto sektoriaus perspektyvos. Pastatų energinio efektyvumo didinimas“ kalbėjo M.Narmontas.

Renginio organizatorių nuotr./Marius Narmontas
Renginio organizatorių nuotr./Marius Narmontas

Jam pritarė ir „Vilnius economics“ vadovas Rapolas Striūkas, patikinęs, kad 60–70 proc. sumažinus energijos suvartojimą pastatuose, į aplinką išmetamas CO2 kiekis galėtų sumažėti net iki 90 proc.

„Šiandien 660 tūkst. pastatų yra šildomi, iš jų 170 mln. kv. metrų ploto – statyti sovietmečiu, 75 proc. – iki Nepriklausomybės atkūrimo. Norime, kad kartu su pastatų atnaujinimu, vyktų ir energijos suvartojimo mažinimas“, – kalbėjo R.Striūkas.

Pasak jo, šiuo metu Lietuva eina Europos Sąjungos diktuojama kryptimi ir siekia mažinti energijos vartojimą, atsisako iškastinio kuro, daugiau dėmesio skiria biokurui, kuris laikui bėgant ims vaidinti vis svarbesnį vaidmenį – iki 2050 metų Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, planuojama turėti neutralią ekonomiką. „Vienintelė išeitis siekiant gyventi švariau ir ekonomiškiau – daugiau dėmesio skirti saulės, vėjo jėgainių energijai“, – sakė jis.

Renginio organizatorių nuotr./Rapolas Striūkas
Renginio organizatorių nuotr./Rapolas Striūkas

Renovacijos tempai augs tris kartus

Šiuo metu yra parengta 1700 daugiabučių renovacijos projektų, tačiau per artimiausius metus skaičius turėtų šoktelti tris kartus. „Keliamas tikslas per metus renovuoti beveik 500 daugiabučių, palaipsniui šis skaičius turėtų didėti ir po 5 metų planuojama renovuoti 100 namų daugiau, o 2031–2040 m. laikotarpiu – po 1000 kasmet. Tuo tarpu 2041–2050 m. daugiabučių renovacijos tempas pasiektų 1400“, – konferencijoje teigė Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Pasak jo, per šį laikotarpį planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių. Tačiau palyginti su individualiais ir kitos paskirties pastatais, daugiabučiai sudaro tik 7 proc. visų Ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytų atnaujinti pastatų. „Tačiau daugiabučių atnaujinimo metu planuojama sutaupyti energijos dalis yra reikšminga bendram rezultatui ir pagal skaičiavimus turėtų sudaryti daugiau nei ketvirtadalį visų planuojamų pasiekti sutaupymų“, – tikino V.Serbenta.

Konferencijoje buvo aptarti ir renovacijos kaštai: į kiekvieną daugiabutį vidutiniškai esą investuojama apie 280 tūkst. eurų, vieno kvadratinio metro renovacijos kaina siekia apie 180 eurų. Tačiau gyventojams iš savo kišenės tenka mokėti 30 proc. mažesnę sumą, o pastatas neretai iš energinės C klasės po atnaujinimo gali būti priskirtas ir B klasei.

„Investicijos į daugiabučius nėra labai didelės. Kiti sako, kad galima nugriauti ir vietoj renovacijos statyti efektyvius A++ energinės klasės pastatus. Tačiau mes kalbame apie pastatų renovaciją“, – sakė V.Serbenta.

Svarbus savivaldybių vaidmuo

Pasak jo, apklausa parodė, kad net 87 proc. gyventojų drąsiau ryžtųsi renovacijai, jei projektas būtų įtrauktas į savivaldybės energinio efektyvumo programas. Apie 77 proc. jų namuose norėtų įsidiegti alternatyvius energijos šaltinius.

Todėl čia svarbus savivaldybių vaidmuo – daugiabučių namų modernizavimo programa galėtų pasitarnauti toliau plėtojant energinio efektyvumo didinimo priemones, šiuo metu esą tam yra pasiruošę du trečdaliai savivaldybių.

Renginio organizatorių nuotr./Valius Serbenta
Renginio organizatorių nuotr./Valius Serbenta

„Ignalinoje 100 proc. pastatų yra renovuoti, Birštone – 45 proc. Tačiau Vilniuje ir Kaune yra vos 5 proc., todėl strategija galėtų būti nukreipta į didžiuosius miestus – ten, kur didžiausias potencialas.“

Dėmesio sulauks ir vieši pastatai

Dėmesio sulaukti turėtų ir individualūs namai, viešieji pastatai – darželiai, įvairios koncertų salės ir pan. – Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius patikino, kad jie neliks nuošalyje.

„Mums rūpi ir viešieji pastatai ir tai nėra tik sienų, stogo renovacija – konkrečiuose pastatuose bus įgyvendinti ir technologiniai sprendimai, tvarkomi vamzdžiai ir pan.“, – kalbėjo M.Sinkevičius.

Renginio organizatorių nuotr./Mindaugas Sinkevičius
Renginio organizatorių nuotr./Mindaugas Sinkevičius

Pasak jo, renovaciją skatinti stengiasi ir miestų savivaldybės – būsto savininkai raginami nelikti abejingi, edukuojami apie tai, kad renovacijos keliu eina daugelis ES valstybių. „Dabar bėgame ristele, o turime lėkti šuoliais. Savivaldybės nori, kad CO2 būtų mažinamas miestuose – visi nori gyventi švaresniuose miestuose. Renovacijos padeda sutaupyti, po jų išauga net būsto vertė, nors svarbus ir estetinis vaizdas – nesame abejingi savo kiemo, teritorijos sutvarkymo darbams“, – sakė M.Sinkevičius.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką